Aidas Užkuraitis
Lietuva ir kitos Baltijos valstybės atsidūrė naujo Ukrainos žvalgybos perspėjimo centre. Skelbiama, kad Rusija svarsto provokacijas Europos teritorijoje, o tarp galimų taikinių minimas ir strategiškai svarbus Suvalkų koridorius. Ypač nerimą kelia vienas scenarijus: Maskva galėtų surengti išpuolį, o atsakomybę už jį bandyti suversti Ukrainai.
Perspėjimas, kuris tiesiogiai paliečia Lietuvą
Spalio 23 dieną paskelbta informacija apie Ukrainos karinės žvalgybos vertinimus atkreipė dėmesį į galimas Rusijos hibridines operacijas Europos Sąjungos valstybėse.
Ukrainos žvalgybos teigimu, Maskva gali siekti destabilizuoti padėtį Vidurio ir Rytų Europoje, padidinti visuomenės nerimą ir sumažinti Vakarų paramą Ukrainai.
Ypatingas dėmesys perspėjime skiriamas Baltijos šalims.
Tai reiškia, kad Lietuva minima ne vien kaip bendro geopolitinio konflikto dalyvė, bet ir kaip viena iš valstybių, kurių teritorijoje, žvalgybos vertinimu, galėtų būti mėginama surengti provokacijas.
Vis dėlto svarbu pabrėžti: kalbama apie galimus Rusijos planus, o ne apie patvirtintą artimiausiu metu įvyksiantį išpuolį.
Scenarijus, kuriuo būtų siekiama suklaidinti Europą
Vienas pavojingiausių Ukrainos žvalgybos įvardijamų variantų – vadinamosios operacijos po svetima vėliava.
Tokios operacijos esmė – surengti provokaciją ir sukurti klaidingą įspūdį, kad už ją atsakinga kita valstybė ar organizacija.
Ukrainos žvalgyba įspėja, kad Rusija galėtų bandyti surengti sabotažo veiksmus Europos teritorijoje, o vėliau per propagandos kanalus apkaltinti Ukrainą.
Toks scenarijus būtų skirtas ne tik sukelti sumaištį.
Jeigu visuomenė patikėtų klaidinga įvykių versija, galėtų kilti naujų politinių ginčų dėl paramos Ukrainai ir santykių su Kyjivu.
Todėl perspėjime kalbama apie platesnę informacinę bei politinę operaciją, o ne vien apie galimą fizinį išpuolį.
Suvalkų koridorius – viena jautriausių vietų
Tarp galimų provokacijų vietų Ukrainos žvalgyba mini Suvalkų koridorių.
Tai Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, esantis tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
Ši teritorija strategiškai svarbi todėl, kad sausumos keliais jungia Baltijos valstybes su kitomis NATO narėmis.
Dėl savo geografinės padėties Suvalkų koridorius jau daugelį metų minimas diskusijose apie Baltijos regiono gynybą.
Tačiau naujausias perspėjimas nereiškia, kad šioje vietoje jau vyksta karinė operacija ar kad nustatyta konkreti būsimo išpuolio data.
Ukrainos žvalgyba kalba apie galimus scenarijus, kuriuos saugumo institucijos turėtų vertinti ir stebėti.
Kokie objektai galėtų tapti taikiniais?
Ukrainos žvalgybos vertinime nurodoma, kad galimų provokacijų taikiniais galėtų tapti kritinės infrastruktūros objektai.
Tai infrastruktūra, kurios veikimas svarbus valstybės ir visuomenės kasdieniam gyvenimui.
Taip pat minimos pasienio su Rusija teritorijos, Kaliningrado sritis bei kai kurie Europos regionai, kuriuose gyvena rusakalbių bendruomenės.
Tarp kitų galimų provokacijų vietų įvardijami su Kremliumi siejami objektai ir Rusijos stačiatikių bažnyčios infrastruktūra.
Tokios vietos galėtų būti pasirenkamos siekiant sukurti politinį ar informacinį konfliktą.
Vis dėlto nėra viešai patvirtintų duomenų, kad konkretus Lietuvoje esantis objektas jau būtų pasirinktas būsimai atakai.
Lietuva apie panašias grėsmes kalbėjo ir anksčiau
Ukrainos žvalgybos perspėjimas nėra pirmasis signalas apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione.
Dar birželį Lietuvos vidaus reikalų ministerija paskelbė stiprinanti strateginių objektų apsaugą.
Tuomet institucijos atkreipė dėmesį į Rusijos skleidžiamus nepagrįstus teiginius apie tariamą Baltijos valstybių teritorijos naudojimą veiksmams prieš Rusiją.
Lietuvos pareigūnai įspėjo, kad tokia retorika gali būti naudojama įtampai regione didinti.
Liepos mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kalbėjo apie žvalgybos signalus, susijusius su galimomis Rusijos provokacijomis prieš kritinę infrastruktūrą.
Jis pabrėžė, kad tokie duomenys savaime nenurodo tikslaus galimų veiksmų laiko ar vietos.
Tai svarbus skirtumas: grėsmės vertinimas padeda institucijoms pasirengti, tačiau nėra pranešimas apie neišvengiamą išpuolį.
Dar vienas nerimą keliantis elementas – dronai
Anksčiau Lietuvos pareigūnai taip pat yra patvirtinę turintys žvalgybinės informacijos apie Rusijos svarstomas provokacijas Baltijos regione.
Viename iš viešai aptartų scenarijų buvo minėta galimybė panaudoti Ukrainoje pagamintus bepiločius orlaivius, kad būtų suklaidinta dėl tikrojo išpuolio organizatoriaus.
Tokiu atveju būtų mėginama sudaryti įspūdį, jog už incidentą atsakinga Ukraina.
Ši informacija atitinka platesnį perspėjimų kontekstą: galimas provokacijas Rusija galėtų derinti su dezinformacija.
Tačiau viešai paskelbti duomenys neleidžia teigti, kad toks konkretus išpuolis jau suplanuotas ir bus įvykdytas.
Ko Rusija galėtų siekti?
Ukrainos žvalgybos vertinimu, galimų operacijų tikslas būtų ne vien padaryti materialinės žalos.
Svarbiu uždaviniu galėtų tapti politinio pasitikėjimo silpninimas.
Jeigu po provokacijos būtų pradėta platinti klaidinga informacija apie Ukrainos atsakomybę, tai galėtų paskatinti nepasitikėjimą, ginčus ir spaudimą Europos vyriausybėms.
Toks poveikis ypač reikšmingas valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą.
Lietuva yra viena iš šių valstybių, todėl jos saugumo institucijoms svarbu vertinti ne tik fizines, bet ir informacines grėsmes.
Kartu būtina atskirti žvalgybos vertinimus nuo jau nustatytų faktų.
Ar Lietuvos gyventojams yra pagrindo nerimauti?
Naujausias perspėjimas rodo, kad saugumo situacija regione išlieka sudėtinga.
Tačiau jis nereiškia, kad Lietuvos gyventojams paskelbtas tiesioginis perspėjimas apie artimiausiomis valandomis ar dienomis gresiantį išpuolį.
Lietuvos institucijos jau anksčiau skelbė apie sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą ir pasirengimą galimoms provokacijoms.
Gyventojams svarbiausia remtis oficialia informacija ir neplatinti nepatikrintų pranešimų, ypač jeigu juose skelbiama apie tariamus išpuolius ar kaltinamos konkrečios valstybės be patvirtintų įrodymų.
Tokiose situacijose dezinformacija pati gali tapti grėsmės dalimi.
Vienas klausimas dabar ypač svarbus
Ukrainos žvalgybos perspėjimas dar kartą primena, kad Rusijos ir Vakarų priešprieša gali reikštis ne tik Ukrainos fronte.
Galimos provokacijos, sabotažas ir informacinės operacijos gali būti nukreiptos į valstybes, kurios remia Ukrainą.
Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, minimos tarp galimų tokios veiklos taikinių.
Didžiausią susirūpinimą kelia ne vien galimas išpuolis, bet ir tai, kad po jo galėtų būti mėginama suklaidinti visuomenę dėl tikrųjų kaltininkų. Būtent todėl Lietuvos ir jos sąjungininkių institucijoms svarbu laiku nustatyti galimas grėsmes, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir užtikrinti patikimą informaciją gyventojams.
