Aidas Užkuraitis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per naujas taikos derybas dėl Ukrainos gali siekti kur kas daugiau nei karo veiksmų nutraukimo. Vakarų diplomatiniai šaltiniai perspėja apie galimus Maskvos reikalavimus, kurie tiesiogiai paliestų Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumą.
Didžiausią nerimą kelia galimas Rusijos siekis grąžinti NATO karinį buvimą Europoje į 1997 metų lygį. Toks scenarijus galėtų reikšti sąjungininkų karių išvedimą iš Lietuvos ir kitų rytinio Aljanso flango valstybių.
Kol kas tai nėra oficialiai paskelbtas naujas susitarimas ar NATO priimtas sprendimas. Tačiau britų dienraščio „The Telegraph“ aprašyti diplomatiniai vertinimai atskleidžia, kokių nuolaidų Maskva gali mėginti išsireikalauti derybose.
Maskvos užmojai gali būti gerokai didesni
Nors tarptautinės pastangos užbaigti karą Ukrainoje tęsiasi, Rusija gali bandyti derybas paversti platesniu pokalbiu apie visos Europos saugumo architektūrą.
Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad į Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas turėtų būti įtrauktos ir Europos valstybės.
Iš pirmo žvilgsnio toks siūlymas gali atrodyti kaip siekis užtikrinti platesnį diplomatinį dialogą. Tačiau, remiantis „The Telegraph“ kalbintais diplomatiniais šaltiniais, už jo gali slypėti Maskvos noras iš naujo kelti NATO plėtros ir sąjungininkų karinio buvimo klausimus.
Tai reikštų, kad derybų objektu galėtų tapti ne tik Ukrainos ateitis, bet ir NATO gynybiniai susitarimai Rytų Europoje.
Lietuvai tai būtų ypač jautrus klausimas
Vienas svarbiausių galimų Rusijos reikalavimų – sumažinti NATO karinį buvimą Europoje iki 1997 metų lygio.
Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Tuo metu Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija dar nebuvo NATO narės.
Lenkija prie Aljanso prisijungė 1999 metais, o trys Baltijos valstybės – 2004-aisiais.
Jeigu Rusijai pavyktų išsiderėti tokio pobūdžio nuolaidų, tai galėtų turėti tiesioginių pasekmių NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimui rytiniame flange.
Tarp galimai paliestų šalių minimos Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija, kuri NATO nare tapo 2023 metais.
Lietuvai tai būtų itin svarbu, nes šalyje dislokuoti sąjungininkų kariai yra reikšminga kolektyvinės gynybos ir atgrasymo dalis.
Kodėl minimi būtent 1997 metai?
Rusijos siekis grįžti prie ankstesnės Europos saugumo tvarkos nėra naujas.
Dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva reikalavo apriboti NATO veiklą ir plėtrą. Tokie reikalavimai buvo keliami ir 2021 metų pabaigoje, kai Rusija pateikė savo siūlomus saugumo susitarimų projektus.
Juose buvo numatyti apribojimai NATO pajėgų dislokavimui ir karinei veiklai.
Vakarų valstybės tuomet atmetė reikalavimus, kurie būtų apriboję suverenių šalių teisę pačioms spręsti dėl savo saugumo ir sąjungininkų.
Dabartiniai diplomatiniai vertinimai rodo, kad Maskva gali mėginti grįžti prie tų pačių klausimų, pasinaudodama naujomis derybomis dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Europa siunčia aiškų atsaką
Nors Rusija gali siekti platesnių nuolaidų, Europos pareigūnai kol kas nerodo pasirengimo priimti tokius reikalavimus.
„The Telegraph“ kalbinti aukšto rango šaltiniai pabrėžia, kad Europos pozicija išlieka nepakitusi.
Tai svarbus signalas, nes sprendimai dėl NATO karinio buvimo negali būti vienašališkai primesti Rusijos.
Aljanso valstybės pačios sprendžia dėl savo gynybos politikos, o NATO kolektyvinės gynybos principas išlieka esminiu Europos saugumo pagrindu.
Lietuva savo ruožtu toliau stiprina karinę infrastruktūrą ir sąlygas sąjungininkų pajėgoms priimti.
Ar Lietuvai iš tiesų gresia karių išvedimas?
Svarbu atskirti galimus Rusijos reikalavimus nuo realiai priimtų sprendimų.
Šiuo metu nėra patvirtinto NATO sprendimo išvesti sąjungininkų karius iš Lietuvos.
Diplomatinių šaltinių aptariamas scenarijus reiškia tai, ko Maskva galėtų reikalauti, o ne tai, kam Vakarų valstybės jau pritarė.
Be to, NATO vadovybė ir toliau pabrėžia rytinio flango gynybos svarbą.
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte yra pareiškęs, kad Rusija šiuo metu nekelia neatidėliotinos karinės grėsmės NATO teritorijai, tačiau sąjungininkai turi toliau investuoti į savo gynybinius pajėgumus.
Tai rodo, kad NATO politika išlieka orientuota į atgrasymą ir pasirengimą, o ne į vienašališką karinio buvimo mažinimą.
Derybos gali tapti rimtu išbandymu
Jurijus Ušakovas artėjančias diskusijas apibūdino kaip bandomąjį žingsnį ir nesitikėjo didelės pažangos.
Tuo metu Ukrainos ir Europos pareigūnai išreiškė pasirengimą aptarti platesnį pokario Europos saugumo kontekstą.
Tačiau esminis klausimas lieka neatsakytas: ar Rusija sieks susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos, ar mėgins jį susieti su NATO karinio buvimo apribojimais?
Lietuvai ir kitoms rytinio Aljanso flango valstybėms tokios diskusijos būtų ypač svarbios.
Kol kas Europos valstybės atmeta Rusijos reikalavimus, o NATO sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Lietuvos nėra sutartas. Būtent šis skirtumas tarp Maskvos galimų siekių ir realių Vakarų sprendimų bus vienas svarbiausių tolesnių derybų aspektų.
