Aidas Užkuraitis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai prabilo apie Vakarų sankcijų pasekmes ir Europos verslininkus, kuriems teko trauktis iš Rusijos rinkos. Kremliaus vadovas pareiškė, kad kai kurie užsienio partneriai dėl susiklosčiusios padėties esą buvo taip nusivylę, jog beveik verkė. Tačiau šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai pati Rusija imasi vis griežtesnių veiksmų prieš užsienio bendrovių turtą.
Putinas prakalbo apie Europos verslininkų ašaras
Spalio 25 dieną paskelbtame interviu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukritikavo Vakarų valstybių taikomą ekonominį spaudimą Maskvai.
Kalbėdamasis su Rusijos televizijos žurnalistu Pavelu Zarubinu, Kremliaus vadovas tikino, kad jo šalis Europoje vis dar turi daug draugų.
Pasak V. Putino, dalis Europos įmonių nenorėjo nutraukti verslo ryšių su Rusija, tačiau buvo priverstos tai padaryti dėl savo šalių vyriausybių politikos.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad kai kurie verslo partneriai dėl tokios situacijos buvo itin nusivylę.
Jo teigimu, jie netgi beveik verkė.
Vis dėlto Putinas neįvardijo konkrečių verslininkų, kurie būtų taip reagavę, ir nepateikė nepriklausomai patikrinamų šio pasakojimo įrodymų.
Kremlius žada ypatingas sąlygas
Rusijos vadovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi sudaryti palankesnes sąlygas toms Europos įmonėms, kurios, nepaisydamos sankcijų ir karo Ukrainoje, toliau veikia Rusijos rinkoje.
Tokiu būdu Kremlius siekia parodyti, kad ekonominis bendradarbiavimas su Vakarų verslu vis dar įmanomas.
Tačiau ši pozicija kelia klausimų.
Viena vertus, Rusijos valdžia viešai kviečia užsienio bendroves tęsti veiklą.
Kita vertus, pastaraisiais metais Maskva ėmėsi priemonių, leidžiančių perimti tam tikrų užsienio bendrovių Rusijoje valdomą turtą.
Būtent šis prieštaravimas tampa vienu svarbiausių naujausių Putino pareiškimų aspektų.
Rusijoje perimamas užsienio įmonių turtas
2026 metų rugsėjį Rusijos prezidento sprendimais buvo perimtas įvairių užsienio bendrovių turto valdymas.
Tarp minimų įmonių – Šveicarijos maisto pramonės milžinė „Nestlé“, JAV pakuočių gamintoja „Aptar“, Vokietijos prekybos tinklas „Metro“, Prancūzijos prekybos bendrovė „Auchan“ ir kitos įmonės.
Spalio viduryje pranešta ir apie Prancūzijos grindų dangų gamintojos „Tarkett“ turto konfiskavimą Rusijoje.
Tokie sprendimai grindžiami Kremliaus priimtais teisės aktais, kuriais numatytos atsakomosios priemonės vadinamosioms nedraugiškoms valstybėms.
Tačiau užsienio investuotojams tai reiškia papildomą riziką.
Įmonės, kurios Rusijoje kūrė verslą, investavo į gamyklas, prekybos tinklus ar kitą infrastruktūrą, gali prarasti galimybę savarankiškai valdyti savo turtą.
Kodėl Vakarai taiko sankcijas?
Ekonominės sankcijos Rusijai pradėtos taikyti po jos agresijos prieš Ukrainą, o 2022 metais prasidėjus plataus masto invazijai jos buvo smarkiai išplėstos.
Pagrindinis šių priemonių tikslas – riboti Rusijos galimybes finansuoti karą, įsigyti tam tikras technologijas ir naudotis tarptautine finansų sistema.
Sankcijos apima įvairias sritis: nuo bankų ir energetikos iki pramonės, technologijų bei konkrečių asmenų ir bendrovių.
Europos Sąjunga taip pat siekia užkirsti kelią sankcijų apėjimui per trečiąsias šalis.
Nors Rusijos valdžia nuolat tvirtina, kad Vakarų apribojimai neduoda laukiamo rezultato, sankcijų poveikio negalima vertinti vien pagal Kremliaus pareiškimus.
Jis priklauso nuo konkretaus sektoriaus, apribojimų vykdymo ir Rusijos galimybių rasti alternatyvius tiekėjus bei rinkas.
Europa spaudimo mažinti neketina
Putino pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Sąjunga toliau plečia ribojimus Rusijai.
Spalio 12 dieną ES patvirtino naujas sankcijas beveik 1 600 su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu susijusių asmenų ir subjektų.
Spalio 15 dieną papildomų priemonių imtasi ir prieš asmenis bei bendroves, siejamus su sankcijų apėjimu.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pabrėžė, kad spaudimas Rusijai turi būti tęsiamas ir stiprinamas.
Jo teigimu, sankcijų tikslas yra mažinti Rusijos galimybes tęsti agresiją prieš Ukrainą.
Tai rodo, kad bent jau Europos Sąjungos lygmeniu staigaus ekonominių santykių normalizavimo su Maskva kol kas nesiekiama.
Kodėl Putinas apie tai kalba būtent dabar?
Rusijos prezidento pasisakymai gali būti suprantami kaip bandymas parodyti, kad ne visos Europos įmonės pritaria ekonominiam atsiribojimui nuo Maskvos.
Tokie pareiškimai taip pat gali būti skirti Rusijos vidaus auditorijai, kuriai Kremlius nuolat akcentuoja šalies atsparumą Vakarų spaudimui.
Tačiau Putino pateiktas pasakojimas apie beveik verkusius verslininkus savaime neįrodo nei sankcijų neveiksmingumo, nei plataus Europos verslo noro sugrįžti į Rusiją.
Tam reikėtų konkrečių duomenų apie įmonių sprendimus, investicijas ir prekybos apimtis.
Svarbu ir tai, kad Rusijos sprendimai perimti užsienio bendrovių turtą gali dar labiau mažinti potencialių investuotojų pasitikėjimą.
Vieni žodžiai – du skirtingi signalai
Naujausias Kremliaus vadovo pasisakymas atskleidė sudėtingą Rusijos santykį su Vakarų verslu.
Putinas viešai kalba apie draugystę su Europos verslininkais ir žada palankias sąlygas likusioms įmonėms.
Tačiau tuo pat metu Rusijoje tęsiamas užsienio bendrovių turto valdymo perėmimas.
Dėl šios priežasties verslui tenka vertinti ne tik politinius pažadus, bet ir realius valdžios sprendimus.
Putino žodžiai apie beveik verkusius Europos verslininkus nuskambėjo garsiai, tačiau svarbiausias klausimas lieka neatsakytas: kiek užsienio įmonių iš tikrųjų būtų pasirengusios grįžti į Rusiją, žinodamos, kad jų turtas gali būti perimtas valstybės sprendimu?
