Aidas Užkuraitis
Ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų būti priverstas atsisakyti savo tikslų Ukrainoje? Toks scenarijus vis dažniau aptariamas svarstant karo ateitį. Tačiau tarp kalbų apie galimą Rusijos atsitraukimą ir tikros kapituliacijos – didžiulis skirtumas. Kremliui priimti netikėtą sprendimą galėtų tekti tik pasikeitus kelioms esminėms aplinkybėms.
Ar Kremlius iš tiesų galėtų nusileisti?
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Maskva siekia savo politinių ir karinių tikslų.
Tačiau ilgai trunkantis karas reikalauja didelių išteklių, o jo baigtis priklauso ne vien nuo padėties mūšio lauke.
Svarbi ir Rusijos ekonomikos būklė, Ukrainos gebėjimas priešintis, tarptautinė parama bei diplomatinių derybų galimybės.
Todėl klausimas, ar V. Putinas kada nors sutiktų su jam nepalankiomis sąlygomis, išlieka aktualus.
Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Rusijos prezidentas jau nusprendė kapituliuoti.
Trys aplinkybės, galinčios pakeisti situaciją
Vertinant galimą karo eigą, išskiriami keli svarbūs veiksniai.
Pirmasis – padėtis fronte. Jeigu karinių operacijų kaina didėtų, o strateginių tikslų pasiekti nepavyktų, Maskvai tektų iš naujo vertinti tolesnio karo galimybes.
Antrasis – ekonominis spaudimas. Sankcijos, karinės išlaidos ir ilgalaikiai ekonomikos suvaržymai gali veikti valstybės galimybes finansuoti karą.
Trečiasis – diplomatija. Derybų perspektyva priklausytų nuo to, ar atsirastų abiem pusėms priimtinos sąlygos ir patikimi saugumo užtikrinimo mechanizmai.
Tačiau nė vienas šių veiksnių savaime nereiškia nei neišvengiamos Rusijos kapituliacijos, nei artimos karo pabaigos.
Kodėl balta vėliava dar nereiškia taikos?
Viešose diskusijose „baltos vėliavos“ metafora dažnai vartojama kalbant apie galimą politinį atsitraukimą.
Tačiau realybėje būtina atskirti kelis skirtingus scenarijus.
Paliaubos reikštų kovinių veiksmų sustabdymą pagal sutartas sąlygas.
Taikos susitarimas apimtų platesnius politinius ir saugumo klausimus.
O kapituliacija reikštų kur kas didesnį vienos pusės nusileidimą.
Todėl net jeigu Maskva ateityje sutiktų derėtis ar pakeistų kai kuriuos reikalavimus, tai nebūtinai reikštų besąlygišką pasidavimą.
Ukrainai svarbiausia – ne vien karo veiksmų pabaiga
Galimo susitarimo klausimas Ukrainai susijęs ne tik su kovinių veiksmų nutraukimu.
Ne mažiau svarbūs teritorinio vientisumo, suvereniteto ir ilgalaikio saugumo klausimai.
Susitarimas, kuris neužtikrintų patikimų saugumo garantijų, galėtų palikti naujo konflikto riziką.
Todėl bet kokie svarstymai apie galimą karo pabaigą turi apimti ne tik Rusijos vadovybės sprendimus, bet ir Ukrainos poziciją.
Ar artėja netikėtas posūkis?
Karo eiga gali keistis dėl politinių, ekonominių ir karinių aplinkybių.
Vis dėlto prognozuoti konkretų V. Putino sprendimą būtų nepagrįsta.
Kol nėra oficialių pareiškimų ar patikimai patvirtintų derybinių susitarimų, kalbos apie iškeliamą baltą vėliavą lieka galimo scenarijaus aptarimu.
Didžiausias klausimas šiandien – ne tai, ar Putinas jau pasirengęs pasiduoti, o kokios aplinkybės galėtų priversti Kremlių iš esmės pakeisti savo poziciją.
