Atėjo pavasaris ir laikas aplankyti vasarnamį. Pirmasis apsilankymas vasaros bute prasidėjo nuo viso turto prieinamumo ir jo funkcionalumo patikrinimo. Kad per žiemą nieko neatsitiktų ir nelūžtų. Atėjo laikas patikrinti skalbimo mašiną. Ir, kaip ir tikėtasi, niekas jo nesulaužė ir nesugadino. SSRS skalbimo mašina buvo sukurta ne tik tam, kad tarnautų daugelį metų. Dabar ji perduodama iš kartos į kartą kaip didžiausia vertybė ir retenybė.
Gerai prisimenu, kai mūsų šeima gavo pirmąją skalbimo mašiną. Buvau tik pirmoje klasėje, kai tėvai parsivežė šį skyrių namo. Jis vadinosi „Volga-8“. Ji vis dar gyvena mano vasarnamyje ir labai gerai skalbia. Ir kodėl būtų blogai? Rėmas pagamintas iš nerūdijančio plieno, beveik kaip erdvėlaivis. Variklis, kurį galima lengvai pakeisti arba suremontuoti. Ir suktuvų voleliai, kuriais nelabai patogu naudotis.
SSRS SKALBIMO MASINA
Mama tiesiog šoko aplink šią skalbimo mašiną. Šeštadieniais turėjome didelę skalbimo dieną. Buvau pagrindinė mamos padėjėja gręžiant drabužius. Mama pašildydavo didelį kiekį vandens, nes skalbimo mašina neturėjo vandens šildymo funkcijos. Skalbimo muilas buvo tarkuotas. Nors, pamenu, tada jau buvo skalbimo miltelių, bet mama kažkodėl labiau mėgo skalbimo muilą. Skalbinius sukrovė į skalbimo mašiną, o viduje atsargiai paskirstau specialiu mediniu pagaliuku. Uždarėme dangtį ir įjungėme skalbimo laikmatį. Po skalbimo skalbinius reikėjo perleisti per gręžimo volelius ir gerai išskalauti.
Po poros metų „Volga-8“ išvažiavo pas mano močiutę į kaimą. O namuose buvo nauja madinga skalbimo mašina ZVI. Jame buvo centrifuga, nereikėjo sukti suspaudimo ritinėlių. Tiesa, vanduo vis tiek nešildė, o mamai vis tiek teko įpilti karšto vandens, kad praustųsi. Man atrodė, kad tai tik šuolis į ateitį ir inžinerijos bei elektros minčių viršūnė. Tada dar nežinojau, kad pirmosios skalbimo mašinos pasirodė 1910 metais Amerikoje, o čia tik po 40 metų. Praėjo visa karta, kol mūsų moterys nustojo skalbti ant lentų.
Ir kai 80-aisiais SSRS parduotuvėse pradėjo pasirodyti pusiau automatinės mašinos, visi Vakarai jų jau turėjo kiekvienuose namuose. Beje, pirmosios SSRS pusiau automatinės mašinos buvo pagamintos naudojant Ariston technologiją. Aštuntajame dešimtmetyje gamykla buvo pradėta statyti Kirove pagal Italijos įmonės Merloni Elettrodomestici licenciją. Ten jie pradėjo gaminti „Vyatka-pusiau automatą“, kuriuo sovietų pramonė taip didžiavosi. Tiesa, tokia mašina kainavo beveik 500 rublių. Paprastam darbuotojui suma yra tiesiog kosminė. O norint jį įsigyti, į parduotuvę reikėjo atsinešti ir pažymą iš būsto biuro, kad name esanti elektros instaliacija leidžia įrengti tokį mazgą.
Tarybines pakeitė importinės skalbimo mašinos
Žlugus Sovietų Sąjungai, parduotuvėse pradėjo pasirodyti europietiška įranga. Tačiau gamyklos SSRS geriausiu atveju buvo perrengtos, jos buvo uždarytos kaip nereikalingos. Nebereikėjo gaminti buitinių skalbimo mašinų. Jų kaina buvo 10 kartų didesnė nei europietiškų. Bet jums nebereikia stebėti vandens įpylimo į baką, kuris ten pašildomas iki norimos temperatūros. Skalbimo procesas tapo kasdienis, kasdienis ir visai neįdomus. Net katė nebe taip noriai neseka paskui besisukantį būgną.
O atvykęs į vasarnamį po ilgos žiemos pradedu skalbti daiktus. Tarsi grįžtu į tolimą vaikystę , kur su mama atlikome magišką apsivalymo nuo nešvarumų ritualą, o kiekvienas plovimas buvo šventė ir ypatingas ritualas. Ir kažkaip mano siela jaučiasi šilta ir jauki.