Aidas Užkuraitis
Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, tūkstančiai lietuvių skuba tvarkyti artimųjų kapus. Daugelis renkasi granito plokštes, tikėdamiesi, kad taip kapavietė ilgiau išliks tvarkinga ir nereikalaus nuolatinės priežiūros. Tačiau aplinkosaugos specialistė atkreipia dėmesį į dažnai pamirštamą aplinkybę – visiškai uždengtas kapas gali trukdyti lietaus vandeniui natūraliai susigerti į žemę.
Sprendimas, kuris atrodo patogus, turi ir trūkumų
Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti kapaviečių, kurių visas paviršius uždengtas akmens plokštėmis.
Toks pasirinkimas suprantamas. Žmonės siekia sumažinti priežiūros darbų, išvengti piktžolių ir užtikrinti, kad artimųjų amžinojo poilsio vieta atrodytų tvarkingai.
Ypač tai aktualu tiems, kurie gyvena toli nuo kapinių ir negali jų dažnai lankyti.
Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto aplinkosaugos specialistė doc. dr. Aušra Zigmontienė ragina pagalvoti ir apie tokio sprendimo poveikį aplinkai.
Jos teigimu, visiškai uždengus kapavietę nelaidžiomis plokštėmis, sumažėja plotas, per kurį kritulių vanduo gali patekti į gruntą.
Tai ypač aktualu stiprių liūčių ir pavasarinio sniego tirpsmo laikotarpiu.
Kas nutinka, kai visas kapas uždengiamas akmeniu?
Natūralus dirvožemis leidžia daliai lietaus vandens susigerti į žemę.
Tačiau kai didelis paviršiaus plotas uždengiamas nelaidžia danga, vanduo turi nutekėti kitur.
Jeigu nėra tinkamai įrengto vandens nuvedimo, jis gali kauptis paviršiuje arba tekėti į aplinkines teritorijas.
Dėl šios priežasties specialistė siūlo apsvarstyti alternatyvas – palikti dalį atviro grunto, apsodinti kapavietę daugiamečiais augalais arba naudoti vandeniui laidesnes dangas.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ne kiekviena akmens plokštė savaime sukelia problemų.
Daug kas priklauso nuo įrengimo, pagrindo, siūlių, grunto savybių ir vandens nutekėjimo galimybių.
Todėl akmens dangos pasirinkimą reikėtų vertinti individualiai, o ne laikyti ją visais atvejais netinkama.
Specialistė siūlo kitą sprendimą
Vienas iš galimų variantų – kapavietę užpilti dekoratyviniais akmenukais.
Tinkamai įrengta tokia danga gali leisti vandeniui prasiskverbti į gruntą.
Taip pat galima palikti nedidelį žemės plotą ir jame pasodinti daugiamečių augalų.
Toks sprendimas turi keletą privalumų.
Pirmiausia, kapavietė gali išlikti estetiška ir nereikalauti nuolatinio sezoninių gėlių keitimo.
Antra, augalai ir atviras dirvožemis padeda išlaikyti natūralesnę aplinką.
Trečia, tinkamai parinkti daugiamečiai augalai gali būti praktiški žmonėms, kurie neturi galimybės dažnai atvykti tvarkyti kapų.
Tačiau ir dekoratyvinė skalda nėra visiškai priežiūros nereikalaujantis sprendimas – joje gali kauptis lapai, spygliai ir ilgainiui atsirasti piktžolių.
Prieš Vėlines kapinėse – dvigubai daugiau atliekų
Aplinkosaugos specialistė atkreipia dėmesį ir į kitą problemą.
Artėjant lapkričio pradžiai, kapinėse smarkiai padaugėja išmetamų atliekų.
Jos vertinimu, šventiniu laikotarpiu atliekų kiekis gali išaugti beveik dvigubai.
Didelę jų dalį sudaro nuvytusios gėlės, seni vainikai, žvakių indeliai ir įvairios plastikinės dekoracijos.
Nors žmonės nori gražiai pagerbti mirusius artimuosius, gausios puošmenos ne visada yra geriausias pasirinkimas.
Ypač sudėtinga tvarkyti atliekas, kurios pagamintos iš kelių skirtingų medžiagų.
Dirbtinės gėlės slepia dar vieną problemą
Dirbtinės gėlės populiarios todėl, kad ilgai išlaiko išvaizdą ir nereikalauja laistymo.
Tačiau jų sudėtyje dažnai būna plastiko, metalo ir tekstilės.
Tokius gaminius sudėtinga išrūšiuoti ir perdirbti.
Todėl pasibaigus naudojimo laikui jie dažnai tampa mišriomis atliekomis.
Vis dėlto jeigu dirbtinės gėlės naudojamos daugelį sezonų, jų poveikis aplinkai gali būti mažesnis nei nuolat perkant naujas vienkartines dekoracijas.
Svarbiausia – vengti nereikalingo vartojimo.
Kokias gėles geriausia rinktis kapams?
Aplinkosaugos požiūriu vienas tinkamiausių pasirinkimų – ilgaamžiai augalai.
Kapavietėms galima rinktis prie konkrečios vietos sąlygų pritaikytus daugiamečius augalus, kurie nereikalauja intensyvios priežiūros.
Pavyzdžiui, priklausomai nuo saulėtumo ir dirvožemio, gali tikti žemaūgiai visžaliai augalai, šilokai ar kitos kompaktiškos daugiametės rūšys.
Prieš sodinant svarbu įvertinti, kiek augalas užaugs ir ar jo šaknys netrukdys kapavietės konstrukcijoms.
Rudenį kapus galima puošti ir natūraliomis sezoninėmis kompozicijomis.
Tam tinka eglių šakelės, kankorėžiai, šermukšnių uogos, džiovinti augalai ir kitos natūralios medžiagos.
Tokios dekoracijos gali atrodyti santūriai, estetiškai ir sukurti mažiau sunkiai perdirbamų atliekų.
Žvakės – dar viena dažnai daroma klaida
Vėlinės Lietuvoje neįsivaizduojamos be žvakių šviesos.
Tačiau specialistai ragina susimąstyti, ar ant vieno kapo tikrai būtina statyti dešimtis žvakių.
Kiekviena jų anksčiau ar vėliau tampa atlieka.
Praktiškesnis sprendimas – daugkartinė žvakidė su keičiamu įdėklu.
Taip galima sumažinti išmetamų stiklinių ir plastikinių indelių kiekį.
Taip pat svarbu tinkamai rūšiuoti panaudotas žvakes.
Jeigu indelyje liko vaško ar parafino, jis ne visada tinkamas perdirbti.
Todėl prieš išmetant būtina atkreipti dėmesį į vietines atliekų rūšiavimo taisykles.
Vienas paprastas susitarimas gali sumažinti išlaidas
Artėjant Vėlinėms šeimos nariai neretai į kapines vyksta atskirai.
Vienas atveža gėlių, kitas – žvakių, trečias – dar daugiau dekoracijų.
Tačiau taip ant vienos kapavietės gali susikaupti daugiau puošmenų, nei iš tiesų reikia.
Specialistė pataria šeimos nariams iš anksto susitarti, kas kuo pasirūpins.
Galbūt pakaks vienos puokštės ir kelių žvakių.
Jeigu artimieji gyvena netoliese, į kapines galima vykti kartu.
Tai ne tik sumažintų kelionių skaičių, bet ir padėtų išvengti nereikalingų išlaidų.
Svarbiausia – ne brangi plokštė ir ne žvakių skaičius
Kapų priežiūros tradicijos Lietuvoje labai gilios.
Daugeliui žmonių tvarkinga artimųjų amžinojo poilsio vieta yra pagarbos ir atminimo ženklas.
Tačiau pagarba mirusiesiems nebūtinai turi būti matuojama išleistų pinigų suma, dekoracijų gausa ar brangia akmens danga.
Kartais paprastas, tvarkingas kapas su keliais augalais gali atrodyti ne mažiau gražiai nei visiškai akmeniu uždengta kapavietė.
Prieš priimant sprendimą kapą uždengti akmens plokštėmis, verta pagalvoti ne tik apie patogumą, bet ir apie vandens nutekėjimą, aplinkosaugą bei ilgalaikę priežiūrą. O artėjant Vėlinėms svarbiausia prisiminti, kad artimųjų pagerbimui nebūtinos dešimtys žvakių ar brangios dekoracijos.
