Lietuva priėmė sprendimą steigti naują karinį poligoną vos keliolika kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Kapčiamiesčio projektas Lazdijų rajone laikomas vienu svarbiausių šalies gynybos infrastruktūros sprendimų pastaraisiais metais. Jis atsiranda regione, kur susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos kryptys, o netoliese yra ir Rusijos Kaliningrado sritis.
Vis dėlto svarbu tiksliai atskirti faktus nuo gąsdinančių interpretacijų. Kapčiamiesčio poligonas nėra atsakas į jau prasidėjusį karinį incidentą ir nereiškia, kad Lietuva ruošiasi pulti kurią nors kaimyninę valstybę. Tai ilgalaikis Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų rengimo projektas, kurio pagrindinis tikslas – sustiprinti pasirengimą gynybai.
Sprendimas jau įteisintas
Idėja steigti poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse buvo svarstyta 2025 metų pabaigoje. 2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo taryba pritarė naujo brigados dydžio poligono steigimui Lazdijų rajone. Vėliau projektas buvo perkeltas į įstatymo formą, o 2026 metų pavasarį jį patvirtino Seimas.
Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymas įsigaliojo 2026 m. gegužės 1 d. Tai reiškia, kad projektas nebėra vien politinis pasiūlymas ar preliminarus planas – suformuotos teisinės sąlygos teritorijai įkurti, žemei paimti visuomenės poreikiams ir būtinai infrastruktūrai vystyti.
Planuojama teritorija apims apie 14 391 hektarą. Į ją patenka valstybinės ir privačios žemės sklypai, todėl įstatyme numatyti turto paėmimo bei kompensavimo mechanizmai. KAM skelbė, kad mažiau nei pusę teritorijos sudaro privatūs sklypai. Savininkams turės būti taikomos įstatyme nustatytos procedūros ir kompensacijos.
Gegužės 19 d. Krašto apsaugos ministerija taip pat pasirašė susitarimą su Lazdijų rajono savivaldybe dėl papildomo finansavimo infrastruktūrai. Tai susiję ne tik su karinėmis reikmėmis, bet ir su kelių, privažiavimų bei kitų vietos gyventojams svarbių sprendimų įgyvendinimu.
Šalia – uždaras Baltarusijos karinis objektas
Kapčiamiesčio projekto jautrumą didina jo geografinė padėtis. Lietuvos pusėje planuojamas poligonas bus netoli Baltarusijos Gožos poligono. Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad Gožos karinis objektas yra kitoje sienos pusėje, mažiau nei už 10 kilometrų nuo Druskininkų.
Gožos poligonas priklauso Baltarusijai, kuri yra glaudžiai susijusi su Rusijos karine ir politine sistema. Lietuvos institucijos pabrėžia, kad apie ten vykdomą veiklą visuomenė gauna mažai informacijos, nes tai autoritarinio režimo kontroliuojamas karinis objektas. Todėl Kapčiamiesčio vieta pasirinkta ne atsitiktinai – ji vertinama kaip svarbi pietinės Lietuvos ir viso Suvalkų koridoriaus gynybai.
Suvalkų koridoriumi vadinama sausumos jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ji sujungia Baltijos valstybes su likusia NATO teritorija, tačiau yra tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Dėl šios priežasties regionas laikomas vienu jautriausių NATO rytinio flango taškų. Bet kokia krizė šioje erdvėje galėtų turėti įtakos ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir visų Baltijos valstybių sausumos ryšiui su sąjungininkais.
Būtent todėl Kapčiamiesčio poligonas pristatomas kaip gynybinės infrastruktūros dalis, o ne kaip puolamojo pobūdžio objektas. Jo funkcija – suteikti kariams realistišką aplinką treniruotis vietovėje, kuri būtų svarbi ir galimos krizės metu.
Čia treniruosis Lietuvos ir NATO kariai
Planuojama, kad Kapčiamiesčio poligone vyks Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos. Tokiose teritorijose kariai gali treniruotis ne tik šaudyklose, bet ir atlikti didesnio masto taktinius veiksmus, judėti su karine technika, mokytis veikti miškingoje ir sudėtingoje vietovėje, derinti skirtingų dalinių veiksmus.
KAM teigimu, maždaug du trečdaliai būsimos teritorijos bus skirti manevravimui, taktiniam judėjimui, karinei technikai ir administracinei infrastruktūrai. Šioje dalyje kovinis šaudymas nevyks. Likusioje teritorijos dalyje bus numatytos šaudymo zonos ir kiti specializuoti mokymo sprendimai.
Poligonas nebus visiškai uždaras objektas su ištisine tvora. Teritorija bus žymima įspėjamaisiais ženklais, o patekimas į pavojingas vietas bus ribojamas vykstant pratyboms ar koviniam šaudymui. Gyventojai taip pat turėtų matyti karinės technikos judėjimą, tačiau ministerija pabrėžia, kad jis nebus nuolatinis ir neribos įprasto kelių naudojimo.
Numatomas ir aplinkkelis bei asfaltuoti privažiavimai, skirti tiek poligono veiklai, tiek vietos susisiekimui gerinti. Kartu tai reiškia, kad aplinkinėms gyvenvietėms teks susidurti su didesniu kariniu aktyvumu, triukšmu ir periodiniais patekimo ribojimais.
Projektas kelia ir vietos gyventojų klausimų
Kapčiamiesčio poligono steigimas nėra beprieštaringas. Į teritoriją patenka gyvenamųjų sodybų, žemės sklypų, miškų ir gamtiniu požiūriu svarbių vietovių. Projekte taip pat numatytos Krakinio telmologinio ir Pertako ornitologinio draustinių teritorijos.
KAM skelbia, kad karinė veikla saugomose teritorijose nebus vykdoma, o poveikis gamtai turės būti mažinamas ir kompensuojamas. 2026 m. liepos 21 d. ministerijos ir aplinkosaugos institucijų atstovai aptarė monitoringų derinimą su pratybų bei poligono kūrimo darbais.
Taigi naujasis poligonas vienu metu reiškia du dalykus. Strateginiu požiūriu Lietuva stiprina gynybą pažeidžiamiausiame regione ir kuria vietą, kur galėtų treniruotis nacionalinė divizija bei sąjungininkai. Vietos gyventojams tai reiškia turto paėmimo procedūras, naują infrastruktūrą ir pasikeisiančią kasdienę aplinką.
Kapčiamiesčio poligonas nėra pranešimas apie prasidėjusį karą. Tačiau jo vieta ir dydis rodo, kad Lietuva rengiasi scenarijui, kuriame Suvalkų koridoriaus gynyba taptų vienu svarbiausių NATO uždavinių. Prie Baltarusijos sienos kuriama ne puolimo linija, o ilgalaikis gynybos ir karių rengimo pajėgumas.
Šaltiniai
- Informacija apie Kapčiamiesčio karinį poligoną – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos steigimui – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
- Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymas – Lietuvos Respublikos Seimas
- Pasirašytas susitarimas su Lazdijų ir Jurbarko rajonų savivaldybėmis – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija




