Aidas Užkuraitis
Lietuvos oro erdvės saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre. Po incidento, kai į šalies teritoriją įskrido ir nukrito dronas, išryškėjo rimtos oro gynybos spragos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta, kad dabartinė sistema dar nėra pakankamai vientisa, tačiau žada esminius pokyčius. Pasak jo, per likusį kadencijos laiką Lietuvoje turėtų pradėti veikti bendra sistema, leidžianti greičiau aptikti, atpažinti ir neutralizuoti pavojingus objektus.
Drono incidentas atskleidė nemalonią tiesą
Spalio 18-osios rytą Lietuvos gyventojai sulaukė nerimą keliančių pranešimų.
Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas oro pavojus, kai į Lietuvos oro erdvę pateko neatpažintas skraidantis objektas.
Vėliau Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, aptiktos drono nuolaužos.
Pirminiais duomenimis, objektas galėjo įskristi iš Lenkijos teritorijos.
Incidento metu buvo apgadintas automobilis, tačiau žmonės nenukentėjo.
Šis įvykis sukėlė klausimų, kodėl pavojingas objektas nebuvo laiku atpažintas ir sustabdytas.
Dar daugiau diskusijų kilo dėl gyventojų perspėjimo – ar informacija apie galimą grėsmę juos pasiekė pakankamai greitai?
Ministras pripažino: Lietuva dar turi rimtų spragų
Spalio 25 dieną televizijos laidoje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neslėpė, kad šalies oro gynybos stiprinimo darbai dar nebaigti.
Pasak jo, Lietuva jau daug investavo į kariuomenės modernizavimą, tačiau oro erdvės apsaugos srityje išlieka svarbių problemų.
Ministras pabrėžė, kad ankstesniais metais gynybai skiriamas finansavimas buvo gerokai mažesnis, todėl dalis reikalingų projektų nebuvo įgyvendinta laiku.
Dabar, jo teigimu, situacija keičiasi.
Didėjantis finansavimas leidžia užsakyti naują įrangą, stiprinti kariuomenės pajėgumus ir kurti modernesnę oro gynybos infrastruktūrą.
Vis dėlto pinigai ne visada reiškia greitą rezultatą.
Didžiausia problema – sistemos veikia atskirai
Vienas svarbiausių iššūkių yra skirtingų oro erdvės stebėjimo priemonių suderinimas.
Šiuo metu Lietuva turi radarų ir kitų stebėjimo technologijų, tačiau jų surinkti duomenys ne visada sujungiami į vieną bendrą vaizdą.
Pavyzdžiui, radaras gali užfiksuoti objektą, nustatyti jo judėjimo kryptį, greitį ir aukštį.
Tačiau vien šių duomenų ne visada pakanka suprasti, kas iš tiesų skrenda.
Tam gali prireikti papildomos informacijos iš kamerų, garso jutiklių ir kitų stebėjimo priemonių.
Jeigu visa informacija būtų analizuojama vienoje sistemoje, atsakingos tarnybos galėtų greičiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.
Būtent tokios sistemos kūrimą ministras įvardija vienu svarbiausių prioritetų.
Pažadėjo rezultatą per dvejus metus
R. Kaunas pareiškė sieksiantis, kad iki jo kadencijos pabaigos Lietuva turėtų veikiančią vientisą oro grėsmių aptikimo ir reagavimo sistemą.
Tai reikštų, kad skirtingos stebėjimo technologijos būtų sujungtos į bendrą tinklą.
Atsiradus įtartinam objektui, sistema turėtų padėti greičiau nustatyti jo pobūdį ir pasirinkti tinkamą reagavimo būdą.
Ministras tikina, kad projektas jau pradėtas.
Jam numatytas finansavimas, paskelbtas valstybinis užsakymas, o potencialūs tiekėjai teikia pasiūlymus.
Tačiau svarbu suprasti, kad pažadas dar nereiškia, jog sistema jau veikia.
Jos įgyvendinimas priklausys nuo technologijų tiekimo, programinės įrangos kūrimo ir skirtingų institucijų bendradarbiavimo.
Pirmųjų rezultatų tikimasi anksčiau
Pagal anksčiau ministro pristatytus planus, bent dalinė vientisa oro grėsmių aptikimo sistema galėtų pradėti veikti iki 2027 metų pabaigos.
Tokia sistema turėtų sujungti radarų, kamerų, akustinių jutiklių ir kitų šaltinių informaciją.
Tai būtų svarbus žingsnis, tačiau dar ne galutinis visos oro gynybos modernizavimo etapas.
Aptikti objektą ir jį neutralizuoti – du skirtingi uždaviniai.
Todėl ilgainiui numatoma plėsti ne tik stebėjimo, bet ir reagavimo pajėgumus.
Ministras pabrėžia, kad sistema turi būti kuriama taip, jog ateityje į ją būtų galima integruoti naujas technologijas.
Kodėl visko neįmanoma padaryti per kelis mėnesius?
Vienas didžiausių iššūkių – karinės įrangos gamybos ir pristatymo terminai.
Net jeigu valstybė turi pakankamai lėšų, tai nereiškia, kad užsakytą radarą ar kitą sudėtingą įrangą galima gauti iš karto.
Kai kurių sistemų gamyba gali užtrukti vienus ar dvejus metus.
Be to, Lietuva dėl reikalingų technologijų konkuruoja su kitomis Europos ir NATO valstybėmis.
Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad dėl šios priežasties svarbu neatidėlioti sprendimų.
Šiandien užsakyta įranga šalies gynybinius pajėgumus gali sustiprinti tik po kelerių metų.
Todėl, pasak jo, dabartinių investicijų poveikis bus matomas ne iš karto.
Lietuva mokosi iš Ukrainos patirties
Svarbiu pavyzdžiu Lietuvai tampa Ukrainos patirtis.
Ten vykstantis karas parodė, kaip greitai keičiasi bepiločių orlaivių technologijos ir kokių iššūkių jos sukelia oro gynybai.
Technologijos, kurios buvo veiksmingos prieš kelerius metus, šiandien ne visada gali užtikrinti tokį patį rezultatą.
Todėl Lietuva konsultuojasi su Ukrainos specialistais ir analizuoja jų sukauptą patirtį.
Ministro teigimu, kuriama sistema turi būti lanksti.
Tai reiškia, kad ateityje ją būtų galima papildyti naujomis stebėjimo ir apsaugos priemonėmis, neperdarant visos infrastruktūros nuo pradžių.
Ekspertai perspėja: pažadą įgyvendinti bus sunku
Nors ministras kalba užtikrintai, dalis ekspertų abejoja, ar per dvejus metus įmanoma sukurti visiškai sklandžiai veikiančią oro gynybos sistemą.
Tokio masto projektams reikia ne tik finansavimo.
Būtina suderinti technologijas, parengti specialistus, užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir išspręsti techninius klausimus.
Svarbu ir tai, kad vienos universalios priemonės, galinčios apsaugoti nuo visų įmanomų oro grėsmių, nėra.
Todėl net įgyvendinus planuojamus projektus oro gynybą reikės nuolat tobulinti.
R. Kaunas pripažįsta, kad tai ilgalaikis procesas, tačiau teigia esantis įsitikinęs, jog svarbiausius sistemos pagrindus pavyks sukurti dar per jo kadenciją.
Ką tai reikš Lietuvos gyventojams?
Svarbiausias tikslas – greičiau pastebėti galimus pavojus ir užtikrinti veiksmingesnį reagavimą.
Jeigu planuojama sistema pradės veikti taip, kaip numatyta, atsakingos tarnybos galėtų turėti daugiau informacijos apie į šalies oro erdvę patenkančius objektus.
Tai padėtų priimti tikslesnius sprendimus ir sumažintų neapibrėžtumą panašių incidentų metu.
Tačiau gyventojams svarbu nepamiršti, kad net ir moderniausia oro gynybos sistema negali užtikrinti absoliutaus saugumo.
Todėl išlieka svarbūs ir aiškūs perspėjimai, institucijų pasirengimas bei gyventojų informavimas.
Po naujausio drono incidento krašto apsaugos ministras pateikė konkretų politinį pažadą – per dvejus metus sukurti vientisos oro gynybos sistemos pagrindą. Ar šis ambicingas planas bus įgyvendintas laiku, parodys artimiausi metai.
