„Marytės“ parduotuvės atidarymas tapo vienu labiausiai aptarinėjamų naujų prekybos rinkos projektų šį rudenį. Dar rugpjūčio pabaigoje buvo skelbiama, kad pirmosios naujo žemų kainų tinklo parduotuvės duris turėtų atverti rugsėjį. Tačiau rugsėjo 21 dieną oficialioje „Marytė retail“ svetainėje jau nurodoma, kad į svečius pirkėjai bus kviečiami spalį.
Todėl svarbu atskirti lūkesčius nuo fakto: pirmasis atidarymas, bent jau pagal šiuo metu viešai prieinamą oficialią informaciją, dar neįvyko. Tačiau laukimas tapo ne mažiau įdomus. Pirmoji parduotuvė turės būti ne tik naujo prekės ženklo vitrina, bet ir realus testas, ar Lietuvoje dar yra vietos naujam žemų kainų žaidėjui.
Rugsėjis baigiasi, o startas persikėlė į spalį
Apie „Marytė retail“ rinkos pradžią pirmą kartą plačiau paskelbta 2026 metų rugpjūčio 31 dieną. Tuomet bendrovė nurodė, kad pirmosios prekybos vietos turėtų pradėti veikti rugsėjį, o iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama turėti apie 20 parduotuvių.
Šis planas iš karto atkreipė dėmesį dėl savo tempo. Įprastai naujas prekybos tinklas pirmiausia atidaro vieną ar kelias bandomąsias parduotuves, stebi pirkėjų elgesį, tikrina tiekimo procesus ir tik tada didina mastą. „Marytė“ iš karto kalbėjo apie gerokai platesnę ambiciją – per kelis mėnesius tapti matoma daugelyje Lietuvos miestų.
Vis dėlto rugsėjo pabaigai artėjant oficiali bendrovės svetainė pateikia kitą orientyrą: „Į svečius kviesime jau spalį.“ Tiksli pirmosios parduotuvės vieta ir atidarymo diena viešai vis dar nėra aiškiai įvardytos. Tai reiškia, kad šiandien negalima patikimai teigti, jog „Marytė“ jau veikia konkrečiame Lietuvos mieste.
Ši detalė svarbi ne tik dėl datos. Pirkėjams pirmasis atidarymas yra smalsumo momentas, o verslui – pažado patikrinimas. Viena yra paskelbti apie naują tinklą, investicijas ir plėtros planus. Visai kas kita – laiku atverti duris, užpildyti lentynas, užtikrinti kasdienį prekių tiekimą ir pasiūlyti kainas, kurios iš tiesų išsiskirtų.
„Marytės“ pažadas – ne gražesnė parduotuvė, o mažesnė galutinė kaina
Naujasis tinklas save pristato kaip lietuvišką maisto prekių parduotuvių tinklą, orientuotą į žemų kainų modelį. Oficialus šūkis pirkėjams žada apsipirkti pigiau, o bendrovės vadovas Povilas Ugianskis viešai yra sakęs, kad verslo modelis bus grindžiamas paprastesne veikla ir kitokia kainodara.
Steigėjas tokį principą yra palyginęs su pigių skrydžių bendrovių modeliu: atsisakyti dalies nebūtinų išlaidų, susitelkti į pagrindinę paslaugą ir taip mažinti galutinę kainą. Parduotuvėse tai galėtų reikšti kuklesnį įrengimą, racionalesnį asortimentą, mažiau perteklinių prekybos salės sprendimų ir didesnį dėmesį kasdienėms prekėms.
Tačiau pirkėjai šį pažadą vertins ne pagal verslo terminus. Jiems rūpės labai konkretūs dalykai: kiek kainuos pienas, duona, sviestas, mėsa, kruopos, makaronai, buitinė chemija ir higienos prekės. Jei skirtumas bus vos keli centai, naujasis tinklas greičiausiai liks smalsumo objektu. Jei krepšelis bus pastebimai pigesnis, „Marytė“ gali greitai tapti rimtesniu konkurentu.
Šioje vietoje pirmasis atidarymas taps ypač svarbus. Tai bus akimirka, kai reklaminis pažadas susitiks su pirkėjo kvitu. Nuo to, ką žmonės pamatys lentynose ir kiek sumokės kasoje, priklausys ne tik pirmosios savaitės lankomumas, bet ir tai, ar klientai sugrįš.
Buvusios „Mere“ vietos suteikia pranašumą, bet kartu kuria papildomų klausimų
Dalis „Marytės“ parduotuvių turėtų įsikurti patalpose, kuriose anksčiau veikė „Mere“. Šio tinklo parduotuvės Lietuvoje buvo uždarytos 2026 metų liepos 24 dieną, Europos Sąjungai pritaikius sankcijas su tinklu siejamam Rusijos verslui.
Tokios patalpos naujam tinklui gali būti patogus startas. Jose jau yra prekybai pritaikytos erdvės, infrastruktūra, automobilių stovėjimo vietos ir pirkėjams pažįstamos lokacijos. Tai teoriškai leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką ir greičiau atverti duris.
Tačiau pažįstama vieta savaime negarantuoja sėkmės. Dalis pirkėjų gali naują vardą vertinti atsargiai vien todėl, kad parduotuvė įsikurs buvusio „Mere“ tinklo vietoje. Dėl to „Marytei“ teks įrodyti, kad tai nėra vien pavadinimo pakeitimas. Reikės parodyti kitokią tiekimo kultūrą, aiškias taisykles, stabilų asortimentą ir pasitikėjimą keliančią veiklą.
Būtent todėl pirmoji parduotuvė bus ir reputacijos egzaminas. Geltonos ir raudonos spalvų ženklas gali patraukti akį, tačiau ilgalaikį klientų srautą nulems ne fasadas, o kasdienė patirtis: kainos, prekių prieinamumas, aptarnavimas ir tvarka.
20 parduotuvių iki metų pabaigos – ambicija, kurią turės patvirtinti pirmasis startas
Bendrovė skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pasiekti apie 20 prekybos vietų, o 2027 metais tinklą išplėsti iki maždaug 40 parduotuvių. Taip pat buvo skelbta apie iki 5 mln. eurų investicijas per trejus metus ir daugiau kaip 200 naujų darbo vietų.
Šie skaičiai skamba ambicingai, ypač turint omenyje, kad pati įmonė įregistruota tik 2026 metų rugpjūtį. Kita vertus, greita plėtra gali būti ir privalumas. Jei tinklas gebės vienu metu pasiekti kelis regionus, jis greičiau taps atpažįstamas, o tiekėjams ir pirkėjams pasiųs signalą, kad tai nėra vienkartinis projektas.
Tačiau kiekviena papildoma parduotuvė didina veiklos sudėtingumą. Reikia užtikrinti logistiką, darbuotojų komandas, prekių likučius, kainų nuoseklumą ir vienodus aptarnavimo standartus. Pirmoji vieta gali veikti puikiai, tačiau tikrasis tinklo pajėgumas paaiškės tada, kai vienu metu teks valdyti ne vieną, o keliolika ar net kelias dešimtis parduotuvių.
Todėl pirmasis „Marytės“ atidarymas spalį bus daugiau nei naujos parduotuvės atvėrimas. Tai bus signalas visai Lietuvos rinkai: vartotojai nori pigesnio krepšelio, tačiau kartu tikisi skaidraus, patikimo ir stabilaus prekybininko.
Jei „Marytė“ sugebės pažadą paversti realiomis kainomis ir patogia kasdiene prekyba, konkurentai turės į tai reaguoti. Jei startas bus tik garsus, o kainos ir asortimentas nesiskirs nuo įprastų parduotuvių, susidomėjimas gali greitai išblėsti. Šiuo metu aišku viena – pirmasis atidarymas dar laukiamas, o spalio startas taps momentu, kai paaiškės, ar „Marytė“ atėjo ilgam, ar tik trumpam sujudinti rinką.




