Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Peskovas pagrasino: Lietuva branduoliniame taikinyje

Rugsėjo 11-osios pareiškimas iš Maskvos iškart sukėlė aštrią reakciją Lietuvoje. Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija atsidurtų Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jeigu šalyje būtų dislokuotas į Rusiją nukreiptas sąjungininkų branduolinis ginklas.

Šis pareiškimas nereiškia, kad Lietuvai paskelbtas karas ar kad priimtas sprendimas joje dislokuoti branduolinį ginklą. Tai – sąlyginis Kremliaus perspėjimas, nuskambėjęs tuo metu, kai Seime svarstomas Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimas. Vis dėlto Lietuvos pareigūnai tokį toną vertina kaip atvirą politinį spaudimą ir bandymą gąsdinti visuomenę.

Maskva nubrėžė savo „raudoną liniją“

Peskovas komentavo Lietuvos parlamento planus atsisakyti Konstitucijos nuostatos, pagal kurią šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Šiuo metu ši taisyklė galioja kaip konstitucinis draudimas, nepriklausantis nuo to, ar Lietuva būtų NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalis, ar regione kiltų nauja grėsmė.

Kremlius Lietuvos sprendimų svarstymą susiejo su galimu branduolinio atgrasymo stiprinimu rytiniame NATO flange. Peskovo teiginys buvo suformuluotas kaip sąlyga: jei Lietuvoje atsirastų į Rusiją nukreipti branduoliniai ginklai, Maskva esą įtrauktų Lietuvos teritoriją į savo branduolinio taikymo planavimo logiką.

Tokie pareiškimai yra gerai pažįstama Rusijos politinės komunikacijos priemonė. Branduolinis žodynas naudojamas siekiant paveikti sprendimus, kelti nerimą ir sudaryti įspūdį, kad NATO valstybių gynybiniai svarstymai savaime reiškia artėjančią karinę eskalaciją. Tačiau šiuo metu nėra patvirtintos informacijos, kad Lietuvoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas arba kad toks sprendimas būtų priimtas.

Ministras: Lietuva jau yra Rusijos taikinys

Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Peskovo žodžius pavadino eiliniu Maskvos gąsdinimu ir provokacija. Jo vertinimu, Lietuva, kaip NATO valstybė, Rusijos strateginiame planavime ir taip nėra neutrali teritorija, todėl Kremliaus pareiškimas nepakeičia šalies saugumo padėties iš esmės.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos branduolinių pajėgumų buvimą aplink Lietuvą. Kalbėdamas apie Maskvos retoriką, jis pabrėžė, kad Lietuva pati turi spręsti, kokių priemonių reikia jos saugumui, ir neturėtų priimti Kremliaus grasinimų kaip teisėto veto savo užsienio ar gynybos politikai.

Vilniaus pozicija šiuo klausimu išlieka atsargi: Konstitucijos pakeitimo svarstymas nėra sprendimas dislokuoti branduolinį ginklą. Tai tik galimas teisinio draudimo panaikinimas, kuris ateityje suteiktų valstybei daugiau pasirinkimų NATO atgrasymo sistemoje. Galutinį sprendimą dėl tokio pakeitimo dar turėtų priimti Seimas, o pati pataisa privalėtų įveikti Konstitucijoje numatytą sudėtingą balsavimo procedūrą.

Kas iš tiesų vyksta Lietuvos Seime?

Konstitucijos 137 straipsnio keitimo iniciatyva kilo dėl pasikeitusios Lietuvos saugumo aplinkos. Lietuva yra NATO narė, o Aljanso gynybos strategijoje branduolinis atgrasymas laikomas viena iš bendros gynybos sudedamųjų dalių. Pataisos šalininkai teigia, kad dabartinis absoliutus draudimas Lietuvą išskiria iš kitų sąjungininkių ir teoriškai gali apriboti šalies dalyvavimą bendruose gynybos sprendimuose.

Tačiau net ir panaikinus 137 straipsnį, branduoliniai ginklai Lietuvoje neatsirastų automatiškai. Tam reikėtų atskirų politinių, karinių ir tarptautinių sprendimų. Be to, tokį žingsnį lydėtų ilgos diskusijos dėl infrastruktūros, saugumo, kontrolės, NATO procedūrų ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

Rugsėjo 10 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė tolesniam pasiūlymo svarstymui. Tai buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių naują Kremliaus reakciją. Vis dėlto komiteto pritarimas dar nėra galutinis Konstitucijos pakeitimas, o parlamento sprendimai gali keistis per tolesnius balsavimus.

Grasinimas nereiškia neišvengiamos atakos

Šiuo metu svarbiausia atskirti politinį perspėjimą nuo realaus karinio veiksmo. Peskovas nepareiškė, kad Rusija pradeda puolimą prieš Lietuvą, nepaskelbė apie konkrečius karinius įsakymus ir nepateikė informacijos apie artėjančią operaciją. Jo žodžiai buvo sąlyginiai ir susieti su hipotetiniu ateities scenarijumi.

Tai nereiškia, kad pareiškimas yra nereikšmingas. Branduoliniai grasinimai prieš NATO valstybę yra pavojinga eskalacinė retorika, ypač kai ji skelbiama po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą ir nuolatinių įtampų Baltijos regione. Tokia komunikacija gali būti skirta ne tik Lietuvos politikams, bet ir visuomenei – siekiant sukurti baimę dėl kiekvieno sprendimo, stiprinančio šalies gynybą.

Lietuvos institucijos pastaraisiais metais taip pat įspėja apie įvairias hibridines grėsmes: informacines operacijas, kibernetines atakas, sabotažo riziką, dronų incidentus ir bandymus skaldyti visuomenės pasitikėjimą sąjungininkais. Todėl Peskovo pareiškimas vertinamas platesniame Rusijos spaudimo regionui kontekste, tačiau jis savaime nėra įrodymas, kad Lietuvai artėja karinis smūgis.

Kol kas aišku viena: Maskva viešai parodė, kad Lietuvos diskusijas dėl strateginio saugumo stebi ir mėgina paveikti grasinančia retorika. O Vilniui teks spręsti, ar konstitucinį draudimą palikti nepakeistą, ar siekti daugiau lankstumo NATO atgrasymo politikoje. Bet kuriuo atveju sprendimas bus priimamas Lietuvoje, o ne Kremliuje.

Pasidalinkite
Apie autorių

Tomas L.

Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt - Vyr. redaktorius Tomas.