Aidas Užkuraitis
Nuo 2027 metų Lietuvoje numatoma didinti pensijas, tačiau prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis viešai iškėlė nepatogų klausimą: ar visi pensijoms skiriami pinigai panaudojami pakankamai efektyviai? Verslininkas sukritikavo valstybės administravimo išlaidas ir pareiškė, kad valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti ne vien pinigų skirstymui, bet ir tam, kaip jie išleidžiami. Tuo metu oficialūs skaičiai rodo, kiek kitąmet iš tiesų galėtų padidėti gyventojų pensijos.
Lietuvoje rengiamas 2027 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetas. Vienas gyventojams svarbiausių jo akcentų – numatomas senatvės pensijų didinimas.
Tačiau diskusija apie pensijas netikėtai pakrypo kita linkme.
„Žinių radijo“ laidoje kalbėjęs D. Dundulis išsakė kritiką valstybės finansų valdymui ir viešojo sektoriaus administravimui.
Jo nuomone, vien paskelbti apie didesnes išmokas nepakanka. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad valstybės pinigai būtų panaudojami kuo efektyviau.
Dundulis iškėlė klausimą: kur dingsta dalis pinigų?
Verslininkas pateikė savo skaičiavimą, susijusį su planuojamu pensijų didinimu.
Jis teigė, kad, bendrą pensijoms didinti numatytą sumą padalijus iš pensijų gavėjų skaičiaus, gaunamas didesnis dydis, nei skelbiamas vidutinis pensijos padidėjimas.
D. Dundulis svarstė, kodėl susidaro toks skirtumas ir ar dalis lėšų nėra panaudojama nepakankamai efektyviai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad tai buvo verslininko pateiktas vertinimas, o ne oficialiai nustatytas lėšų praradimas.
Pensijų biudžeto išlaidos ir vienos rūšies vidutinės pensijos padidėjimas nėra tiesiogiai palyginami dydžiai. Pensijų finansavimas apima skirtingas išmokų rūšis, gavėjų grupes ir indeksavimo mechanizmus.
Todėl vien toks aritmetinis palyginimas neįrodo, kad valstybės pinigai dingo ar buvo iššvaistyti.
Vis dėlto D. Dundulio pasisakymas iškėlė platesnį klausimą apie viešųjų finansų skaidrumą.
Verslininkas negailėjo kritikos valstybei
D. Dundulio nuomone, Lietuvoje pernelyg daug dėmesio skiriama tam, kiek pinigų paskirstoma skirtingoms institucijoms, tačiau nepakankamai vertinama, kokią naudą šios išlaidos sukuria.
Verslininkas kritikavo, jo manymu, išpūstą administracinį aparatą.
Jis ragino mažinti perteklines funkcijas ir efektyviau organizuoti viešojo sektoriaus darbą.
Kalbėdamas apie valstybės finansų valdymą, D. Dundulis taip pat pabrėžė verslo indėlį.
Jo vertinimu, didėjančias pensijas ir kitas viešąsias išlaidas pirmiausia leidžia finansuoti ekonominė veikla bei į biudžetą surenkami mokesčiai.
Todėl, anot verslininko, valstybės užduotis yra sudaryti tokias sąlygas, kad ekonomika augtų, o mokesčių sistema užtikrintų pakankamas pajamas.
Nuo 2027 metų – didesnės pensijos: štai konkretūs skaičiai
Pagal pateiktą 2027 metų „Sodros“ biudžeto projektą, socialinio draudimo pensijas numatoma indeksuoti 9,08 procento.
Papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui taip pat planuojamos atskiros lėšos.
Jeigu biudžeto projektas bus patvirtintas, vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti maždaug 78 eurais.
<box gap={2}> <grid columns={2} gap={3}> <grid-item> <box border radius=”lg” padding={3} gap={1}> <text color=”secondary” weight=”medium” size=”xs”>Vidutinė pensija 2026 m.</text> <title size=”xl” color=”default” tabularNums>747,06 €</title> </box> </grid-item> <grid-item> <box border radius=”lg” padding={3} gap={1}> <text color=”secondary” weight=”medium” size=”xs”>Planuojama 2027 m.</text> <title size=”xl” color=”default” tabularNums>824,87 €</title> </box> </grid-item> </grid> <text color=”secondary” size=”xs”>Numatomas vidutinis padidėjimas – 77,81 euro per mėnesį.</text> </box>
Didesnio augimo tikimasi tarp gyventojų, turinčių būtinąjį darbo stažą.
Jų vidutinė senatvės pensija pagal projektą didėtų nuo 807,28 iki 895,36 euro.
Tai būtų 88,08 euro padidėjimas per mėnesį.
Svarbu suprasti, kad šie dydžiai yra vidurkiai. Kiekvieno žmogaus pensija priklauso nuo sukaupto stažo, apskaitos vienetų ir kitų individualių aplinkybių.
Pensijų didinimui – šimtai milijonų eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2027 metais pagrindiniam pensijų indeksavimui planuojama skirti 645 mln. eurų.
Papildomam individualiosios dalies indeksavimui numatyta dar 70,5 mln. eurų.
Taigi iš viso pensijų indeksavimui planuojama skirti 715,5 mln. eurų.
Bendra pensijoms numatytų išlaidų suma siektų apie 7,8 mlrd. eurų.
Tai rodo, kad pensijų sistema sudaro didelę „Sodros“ biudžeto dalį.
Kartu tai paaiškina, kodėl skaičiuojant pensijų didinimo poveikį svarbu atskirti bendrą biudžetą, indeksavimo išlaidas ir vidutinės senatvės pensijos pokytį.
Dundulis sukritikavo ir mokesčių politiką
Verslininkas taip pat išreiškė abejonių dėl kai kurių mokesčių sprendimų.
Kaip pavyzdį jis pateikė dyzelino akcizą.
D. Dundulio vertinimu, didesnis mokesčio tarifas ne visada reiškia didesnes valstybės biudžeto pajamas.
Jo nuomone, valdžia turėtų vertinti ne tik nustatytus tarifus, bet ir tai, kiek pinigų realiai surenkama.
Vis dėlto mokesčių pajamų pokyčius lemia ne vien tarifas. Jiems įtakos turi vartojimas, ekonomikos padėtis ir kiti veiksniai.
Todėl vertinant konkretaus mokesčio rezultatus būtina remtis faktiniais biudžeto duomenimis.
Ar valdžia tinkamai tvarko valstybės pinigus?
Radijo laidoje D. Dundulio buvo paklausta, kokį pažymį jis skirtų dabartinei valdžiai už finansų valdymą.
Verslininkas konkretaus balo nenurodė.
Jis paaiškino, kad dabartinės Vyriausybės veiklą vertinti dar per anksti, nes jos darbo laikotarpis palyginti trumpas.
Tačiau D. Dundulis pabrėžė, kad pasibaigus politinei kadencijai norėtų matyti aiškius atsakymus apie atliktus darbus ir pasiektus rezultatus.
Jo nuomone, visuomenei svarbu žinoti ne tik tai, kiek pinigų valdžia skyrė vienai ar kitai sričiai, bet ir kokių realių pokyčių šios išlaidos atnešė.
Ką visa tai reiškia pensininkams?
Gyventojams svarbiausia naujiena išlieka planuojamas pensijų augimas nuo 2027 metų sausio.
Pagal dabartinį projektą vidutinė senatvės pensija didėtų apie 78 eurais, o turintiems būtinąjį stažą – apie 88 eurais.
Tačiau galutiniai dydžiai priklausys nuo patvirtinto biudžeto ir individualių pensijų apskaičiavimo duomenų.
D. Dundulio išsakyta kritika nekeičia pačios pensijų indeksavimo tvarkos, tačiau atkreipia dėmesį į kitą svarbią problemą – kaip valstybė valdo surenkamus pinigus.
Taigi 2027 metais pensininkams žadamos didesnės išmokos, o verslininkas ragina valdžią atsakyti į platesnį klausimą: ar kiekvienas valstybės išleidžiamas euras panaudojamas taip, kad gyventojai gautų kuo didesnę naudą?
