Tomas L.
Rugsėjo vidurys Baltijos regione vėl kelia klausimų dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių veiksmų. Socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose pranešimuose pasirodė teiginių, kad 2026 metų rugsėjo 12–16 dienomis vyksta aktyvioji strateginių pratybų „Zapad“ fazė. Tačiau oficialūs Lietuvos institucijų dokumentai šios informacijos nepatvirtina.
Data – rugsėjo 12–16 d. – oficialiuose šaltiniuose siejama su 2025 metų, o ne 2026 metų „Zapad“ pratybomis. Lietuvos vidaus reikalų ministerija dar 2025 m. rugsėjo 9 d. skelbė, kad tuo laikotarpiu bus stiprinama sienos su Baltarusija ir Rusija apsauga, o galimos provokacijos bus vertinamos kaip vienas iš rizikos veiksnių.
Kas iš tikrųjų vyksta šiandien?
2026 m. rugsėjo 13 d. nėra patikimo oficialaus patvirtinimo, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo naujas „Zapad 2026“ pratybas arba kad jų aktyvioji fazė vyksta rugsėjo 12–16 dienomis. Priešingai, Lietuvos žvalgybos vertinime, paskelbtame 2026 m. kovo 6 d., kalbama apie 2025 metų „Zapad“ mokymus ir jų metu išbandytus veikimo būdus.
Tai svarbi detalė, nes karinių pratybų pavadinimas, data ir mastas nėra smulkmena. Viena yra jau prasidėjusios pratybos, kita – ankstesnių mokymų analizė arba galimas scenarijus. Šiuo atveju negalima 2025 metų įvykio pateikti kaip 2026 metų fakto.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Lietuvos rytinė siena tapo mažiau svarbi. KAM skelbiamame grėsmių vertinime teigiama, kad pagrindiniai grėsmės šaltiniai Lietuvai išlieka agresyvėjanti Rusija ir nuo jos priklausoma Baltarusija. Žvalgyba taip pat nurodo, kad tiesioginės karinės atakos grėsmė artimiausiu metu vertinama kaip maža, tačiau išlieka sabotažo, kibernetinių bei informacinių operacijų ir kitos ardomosios veiklos rizika.
Kodėl pratybos Lietuvai kelia nerimą?
„Zapad 2025“ buvo surengtos 2025 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o aktyvioji fazė vyko rugsėjo 12–16 dienomis. Lietuvos valstybės saugumo departamento analizėje nurodoma, kad mokymai buvo mažesnio masto nei ankstesni, nes Rusijos kariuomenė tuo metu buvo įsitraukusi į karą prieš Ukrainą. Vis dėlto juose galėjo dalyvauti iki 30 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių.
Oficialiai pratybų scenarijus buvo pateikiamas kaip Sąjunginės valstybės gynyba nuo išorės agresoriaus. Lietuvos žvalgybos vertinimu, faktiškai buvo modeliuojamas konfliktas su NATO ir tikrinamas Rusijos kariuomenės pasirengimas tokio pobūdžio veiksmams.
Analizuodama 2025 metų mokymus, Lietuvos žvalgyba išskyrė Ukrainos karo pamokas. Buvo treniruojamas šturmo dalinių naudojimas, įtvirtintų pozicijų užėmimas, logistinių punktų išskaidymas, didelis bepiločių orlaivių skaičius ir kovos su dronais priemonės. Tai reiškia, kad Lietuva stebi ne vien tankų ar karių judėjimą, bet ir technologijas, ryšių sistemas, elektroninę kovą bei galimus veikimo modelius.
Siena saugoma ne tik nuo karinio įsiveržimo
Lietuvos pasienio institucijos pastaraisiais metais rengiasi scenarijams, kurie nebūtinai prasideda nuo atviro karinio puolimo. Tarp stebimų rizikų – neteisėtas sienos kirtimas, kontrabanda, bandymai išprovokuoti konfliktus pasienio kontrolės punktuose, dezinformacija ir koordinuotos provokacijos.
2025 metų „Zapad“ metu Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad VSAT kartu su kitomis nacionalinio saugumo sistemos struktūromis didins patruliavimą, stebėjimą ir keitimąsi informacija. Tarnyba taip pat ruošėsi greitai reaguoti į galimus sienos pažeidimus ir provokacijas. Tai buvo konkretus sprendimas, priimtas dėl tuometinių pratybų, o ne įrodymas, kad 2026 metais jau įvyko naujas incidentas.
2026 metais Lietuvos institucijos toliau treniruoja tarpinstitucinę sąveiką. Per pratybas „Karaliaus kirtis 2026“ pasieniečiai ir kariuomenė mokėsi veikti pagal hibridinių grėsmių scenarijus – nuo galimų provokacijų iki koordinuotų išpuolių prieš svarbius objektus. Tačiau šie mokymai buvo planuotos pratybos, o ne realaus išpuolio pasienyje pasekmė.
Didžiausia rizika – klaidingas signalas
Saugumo situacijoje ypač pavojinga ne tik pati provokacija, bet ir netikslus jos pateikimas. Pranešimas apie tariamai prasidėjusias „Zapad 2026“ pratybas gali sukelti nereikalingą paniką, iškraipyti realų grėsmių vertinimą ir tapti informacinės operacijos dalimi.
Lietuvos žvalgyba pabrėžia, kad Rusija siekia kurti nesaugumo atmosferą, o priešiškos valstybės naudoja informacines ir kibernetines priemones visuomenės nuomonei paveikti. Todėl kiekvieną pranešimą apie neva prasidėjusį karinį incidentą būtina atskirti nuo trijų kitų dalykų: oficialaus perspėjimo, grėsmės vertinimo ir modeliuojamo scenarijaus.
Šiuo metu patikimiausia išvada yra tokia: oficialiai nepatvirtinta, kad 2026 m. rugsėjo 12–16 d. vyksta „Zapad“ pratybų aktyvioji fazė. Tačiau Lietuvos rytinė siena išlieka padidinto dėmesio zonoje, nes Rusijos ir Baltarusijos režimai toliau kelia karinę, politinę ir hibridinę riziką. Lietuva stebi ne vien tai, kas vyksta poligonuose, bet ir tai, kas vyksta informacinėje erdvėje, pasienio punktuose bei šalia svarbiausios infrastruktūros.
