Nusikaltėliai keičiasi šviesos greičiu: pareigūnai pripažįsta – technologijų lenktynėse tenka vytis

Šiuolaikinis nusikaltėlis vis rečiau primena praėjusio amžiaus grupuočių atstovą. Nusikalstamos schemos persikėlė į internetą, jų dalyviai gali būti išsibarstę po kelias valstybes, o vienoje šalyje pradėta veika gali baigtis už tūkstančių kilometrų.

Europos teisėsaugos institucijų skelbiami duomenys atskleidžia problemos mastą – Europoje identifikuojami šimtai didelės rizikos nusikalstamų tinklų, o su organizuotu nusikalstamumu siejamų asmenų skaičius skaičiuojamas šimtais tūkstančių.

Lietuvos pareigūnai neslepia dar vieno iššūkio: nusikalstamos grupuotės gali labai greitai pradėti naudoti naujas technologijas, o teisėsauga privalo laikytis įstatymų, procedūrų ir tarptautinio bendradarbiavimo taisyklių.

Todėl susidaro paradoksali situacija – technologijos suteikia vis daugiau galimybių pareigūnams, tačiau lygiai taip pat keičia nusikaltėlių pasaulį.

Senųjų „rajoninių gaujų“ modelis traukiasi į praeitį

Organizuotas nusikalstamumas per kelis dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai.

Dešimtajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo įprasta kalbėti apie konkretaus miesto ar rajono grupuotes. Teritorija buvo viena pagrindinių jų veiklos dalių.

Dabar sienos praranda ankstesnę reikšmę.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vadovas Arūnas Maskoliūnas pabrėžia, kad šiandien grupuotės vis dažniau formuojasi tarptautinių ryšių pagrindu.

Dalis Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikalstamų grupių yra platesnių tarptautinių tinklų dalis.

Elektroninėje erdvėje geografinės ribos tampa dar mažiau svarbios.

Vienoje valstybėje prasideda, kitoje – baigiasi

Mykolo Romerio universiteto profesorė Žaneta Navickienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniam nusikalstamumui būdingas globalumas.

Nusikalstama veika gali būti organizuojama vienoje valstybėje, jos dalyviai veikti keliose kitose, o nukentėję žmonės gyventi dar kitur.

Tai ypač matoma finansinio sukčiavimo ir elektroninių nusikaltimų srityse.

Nusikaltėliams nebereikia fiziškai būti šalia žmogaus, kurį jie bando apgauti.

Būtent dėl to nacionalinėms teisėsaugos institucijoms tampa vis svarbiau bendradarbiauti tarpusavyje.

Pareigūno frazė atskleidė problemos esmę

Paklaustas, ar teisėsauga spėja vytis technologijas naudojančius nusikaltėlius, A. Maskoliūnas atkreipė dėmesį į esminį skirtumą.

Jo teigimu, organizuotas nusikalstamumas gali vystytis itin sparčiai, o teisėsaugai tenka judėti procedūrų ir procesų tempu.

Tai nereiškia, kad pareigūnai nusikaltėlių nebesugeba susekti.

Priešingai – A. Maskoliūnas pabrėžia, kad Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos institucijoms pavyksta užkardyti daug sunkių nusikaltimų.

Tačiau nusikaltėliai, norėdami pakeisti veikimo būdą, neprivalo laukti viešųjų pirkimų, teisės aktų pakeitimų ar tarptautinių susitarimų.

Teisėsaugos institucijos tokių privilegijų neturi.

Technologijos tapo ginklu abiem pusėms

Technologinis progresas pats savaime nėra problema.

Šiuolaikinės technologijos leidžia teisėsaugai analizuoti didžiulius informacijos kiekius, tirti skaitmeninius įrodymus ir susieti skirtingose valstybėse vykdomas nusikalstamas veikas.

Tačiau tas pačias technologines galimybes bando išnaudoti ir nusikaltėliai.

Ž. Navickienė tai vadina savotišku technologiniu paradoksu.

Technologijos vienu metu padeda ir tirti nusikaltimus, ir kurti naujas jų formas.

Todėl tarp abiejų pusių vyksta nuolatinės lenktynės.

Vos teisėsauga išmoksta veiksmingiau atpažinti vieną schemą, nusikaltėliai ieško kitos.

Dirbtinis intelektas šias lenktynes gali dar labiau paspartinti

Dar didesnį iššūkį kelia sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas.

Šiandien jau galima labai įtikinamai imituoti žmogaus balsą, kurti tikroviškai atrodančius vaizdus ar automatizuoti didelę dalį komunikacijos.

Tai reiškia, kad žmonėms darosi vis sunkiau vien iš balso, vaizdo ar žinutės nuspręsti, ar su jais bendrauja tikras žmogus.

Todėl viena svarbiausių ateities užduočių tampa ne vien nusikaltimų tyrimas po to, kai jie įvyksta, bet ir visuomenės gebėjimas atpažinti manipuliaciją anksčiau, nei patiriama žala.

Už sudėtingos schemos gali stovėti nebe vien nusikaltėlis

Profesorė atkreipia dėmesį į dar vieną šiuolaikinių grupuočių bruožą – profesionalumą.

Sudėtingose tarptautinėse schemose gali būti pasitelkiami įvairių sričių specialistai ir kuriamos iš pirmo žvilgsnio teisėtai atrodančios verslo struktūros.

Tai apsunkina tyrimus, nes teisėsaugai reikia ne tik nustatyti konkretų žmogų, bet ir atsekti visą ryšių grandinę.

Kai tokia veikla vyksta kelerius metus ir apima kelias valstybes, tyrimas savaime tampa sudėtingas.

Vienai tarptautinei bylai gali prireikti metų

Didelės organizuoto nusikalstamumo bylos retai išsprendžiamos per kelias savaites.

A. Maskoliūnas pateikia pavyzdį, kai nusikalstamos grupuotės pirmoji tiriama veika buvo padaryta dar 2015 metais, o byla su jos lyderiu teismą pasiekė tik 2026-aisiais.

Tai nebūtinai reiškia, kad pareigūnai vieną veiksmą tyrė vienuolika metų.

Tokiose bylose reikia nustatyti grupuotės struktūrą, surinkti teisėtus įrodymus ir bendradarbiauti su kitų valstybių institucijomis.

Todėl teisėsaugos požiūriu svarbiausias rezultatas yra ne kuo greičiau paskelbti apie įtariamąjį, o surinkti pakankamai įrodymų bylai teisme.

Atsiranda dar viena riba – hibridinės grėsmės

Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje saugumo aplinkoje ne visada paprasta atskirti tradicinį organizuotą nusikalstamumą nuo veiklos, kuri gali būti susijusi su priešiškų valstybių interesais.

Skirtumas esminis.

Organizuotos grupuotės paprastai siekia finansinės ar kitokios neteisėtos naudos.

Hibridinių grėsmių atveju veikla gali būti siejama su valstybiniais interesais, todėl teisėsaugos institucijoms tenka bendradarbiauti ir su kitomis nacionalinio saugumo tarnybomis.

Tai dar labiau padidina tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę.

Lietuvos policija taip pat investuoja į technologijas

Teigti, kad teisėsauga technologijų srityje stovi vietoje, taip pat būtų klaidinga.

Lietuvos kriminalinės policijos biure įsteigta Pažangių technologijų valdyba, o policijoje pradėti projektai, skirti elektroninių nusikaltimų tyrimų galimybėms ir nusikaltimų atskleidimo pajėgumams stiprinti.

Investuojama ir į pareigūnų mokymus.

2026 metais Lietuvos, Latvijos ir Moldovos specialistams surengti specializuoti mokymai, skirti sudėtingesnei mobiliuosiuose įrenginiuose esančios skaitmeninės informacijos ekspertinei analizei.

Rezultatai jau matomi ir statistikoje: 2025 metais Lietuvos policija atliko daugiau informacinių technologijų ekspertinių tyrimų ir objektų apžiūrų nei metais anksčiau.

Paprastiems žmonėms ši technologinė kova reiškia vieną dalyką

Nusikaltimų pasaulio transformacija nėra tik policijos problema.

Ji keičia ir tai, kaip turi elgtis kiekvienas interneto ar išmaniojo telefono naudotojas.

Anksčiau įtarimą galėjo sukelti prastai parašyta žinutė ar keistai kalbantis skambintojas. Tobulėjant technologijoms tokie požymiai tampa vis mažiau patikimi.

Todėl svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: net ir labai tikroviškai atrodantis skambutis, vaizdas ar žinutė savaime dar neįrodo, kad už jų yra tas žmogus ar institucija, kuriais prisistatoma.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus prašymus skubiai atlikti finansinius veiksmus ar perduoti prisijungimo informaciją.

Lenktynės, kurios greičiausiai niekada nesibaigs

Technologijos suteikė teisėsaugai priemonių, apie kurias prieš kelis dešimtmečius buvo galima tik svajoti.

Tačiau kartu jos pakeitė ir nusikaltėlių pasaulį.

Šiandien nusikalstama grupuotė nebūtinai turi priklausyti vienam miestui ar net vienai valstybei. Jos veikla gali persikelti į elektroninę erdvę, o skirtingas jos dalis gali vykdyti žmonės, kurie niekada nebuvo susitikę vienoje vietoje.

Todėl svarbiausias klausimas jau ne tas, ar technologijos padės teisėsaugai nugalėti nusikaltėlius. Tikroji kova vyksta dėl to, kuri pusė sugebės greičiau prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio technologijų pasaulio – ir pareigūnai pripažįsta, kad šios lenktynės tampa vis sudėtingesnės.