Po 57 kartu praleistų metų – šeimos tragedija: dukrai paskambinusi mama ištarė žodžius, kurių ši niekada nesitikėjo išgirsti

Beveik šešis dešimtmečius kartu gyvenusios Kauno regiono sutuoktinių poros istorija baigėsi tragedija, kuri dabar nagrinėjama aukštesnės instancijos teisme. Garbaus amžiaus moteris pripažinta kalta dėl sunkiai sergančio savo vyro nužudymo ir pirmosios instancijos teismo nuteista aštuonerius metus kalėti.

Tačiau byla dar nėra galutinai baigta. Nuosprendis apskųstas, todėl dabar jį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

2020 metų rugsėjo 1-osios įvykius teisme padėjo atkurti ne tik pati kaltinamoji, bet ir jos dukra bei šeimai padėjusi slaugė. Jų parodymai atskleidė, kad iki tragedijos šeima ilgą laiką gyveno su sunkiai sergančio vyro priežiūros našta, o jo žmonos emocinė būsena palaipsniui blogėjo.

Tą dieną iš pirmo žvilgsnio niekas neišdavė, kuo viskas baigsis

Teisme liudijusi slaugė pasakojo, kad į šeimos namus paprastai atvykdavo rytais ir padėdavo prižiūrėti sunkiai sergantį vyrą iki pavakarės.

Rugsėjo 1-ąją situacija atrodė kiek kitaip.

Vyras buvo mieguistas, vangiai reagavo, nevalgė ir negėrė. Tačiau jo žmona, slaugės teigimu, iš pirmo žvilgsnio neatrodė taip, tarsi netrukus nutiks tragedija.

Tą dieną slaugė iš namų išėjo anksčiau nei įprastai.

Po kiek daugiau nei valandos jos telefonas suskambo.

Skambino poros dukra.

Vienas telefono skambutis dukrai akimirksniu pakeitė viską

Dukra teisme pasakojo darbo metu paskambinusi tėvams.

Tai, ką ji išgirdo iš mamos, iš pradžių atrodė neįtikėtina.

Motina jai pranešė, kad tėvas mirė ir kad dėl jo mirties atsakinga ji pati.

Dukra nedelsdama nuvyko į tėvų namus.

Atvykusi ji rado mamą namuose, o tėvas neberodė gyvybės ženklų. Buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai.

Nuo tos akimirkos beveik 60 metų trukusi šeimos istorija tapo kriminalinės bylos dalimi.

Už tragedijos slypėjo septyneri sunkios ligos metai

Teisme paaiškėjo, kad vyras maždaug septynerius metus turėjo rimtų sveikatos problemų.

Jis buvo patyręs infarktą ir insultą, jam buvo atliktos kelios operacijos. Paskutiniu gyvenimo laikotarpiu jo judėjimo galimybės buvo labai ribotos ir jam reikėjo nuolatinės pagalbos.

Didžiąją dalį priežiūros metų metus prisiėmė žmona.

Ji rūpinosi vyro buitimi ir higiena, padėdavo atlikti kasdienius veiksmus bei kartu prižiūrėjo namų ūkį.

Tačiau vyro būklei blogėjant moteris suprato, kad viena su viskuo nebesusitvarkys.

Tuomet šeima pasamdė slaugę.

Atrodė, kad pagalba jau rasta, tačiau moters baimė tik stiprėjo

Dukros parodymai atskleidė dar vieną svarbią šeimos gyvenimo pusę.

Jos teigimu, mama vis labiau baiminosi, kaip sugebės pasirūpinti vyru tuomet, kai slaugė vakare išeis namo.

Moteriai pačiai kilo sveikatos problemų, ją slėgė artimo žmogaus netektis ir pandemijos laikotarpio įtampa.

Dukra pastebėjo, kad motinos emocinė savijauta blogėja.

Galiausiai moteris kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo nukreipta tolesnei specialistų pagalbai.

Tačiau 2020 metų rugsėjo 1-ąją įvyko tai, ko šeima nesitikėjo.

Teisme moteris kaltę pripažino, tačiau vieno klausimo paaiškinti negalėjo

Kaltinamoji neneigė savo atsakomybės dėl vyro mirties.

Ji teigė negalinti aiškiai paaiškinti, kodėl tą dieną taip pasielgė.

Byloje nustatyta, kad vyras mirė dėl žmonos tyčinių veiksmų. Teismas juos kvalifikavo kaip šeimos nario nužudymą.

Tačiau nagrinėjant bylą buvo vertinama ne tik pati nusikalstama veika.

Teismui teko analizuoti ir ilgametę šeimos situaciją, vyro sveikatos būklę, moters elgesį iki tragedijos bei liudytojų parodymus.

Slaugės parodymai atskleidė keistą kontrastą

Vyrą prižiūrėjusi moteris teisme pasakojo, kad lemtingą dieną kaltinamosios elgesys jai nepasirodė išskirtinis.

Ji galėjo atrodyti kiek neramesnė, tačiau bendras jos elgesys didelio pavojaus signalo nesukėlė.

Būtent todėl po kelių valandų sulaukta žinia slaugę pribloškė.

Iš pradžių ji net nepatikėjo, kad vyras miręs.

Tik vėliau, susisiekusi su šeima, ji sužinojo, kad dukros pasakyti žodžiai buvo tiesa.

Šie parodymai tapo svarbia bylos dalimi, nes padėjo atkurti paskutines valandas iki tragedijos.

Po beveik šešis dešimtmečius trukusios santuokos – aštuonerių metų bausmė

Bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas moterį pripažino kalta dėl šeimos nario nužudymo.

Jai paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau tuo teisinė istorija nesibaigė.

Nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dar tikrinamas.

Kol apeliacinis procesas nėra pasibaigęs, galutinis bylos rezultatas dar nėra aiškus.

Šioje byloje liko klausimas, į kurį vien teismo nuosprendis atsakyti negali

Šeima kartu praleido 57 metus. Moteris ilgą laiką rūpinosi sunkiai sergančiu sutuoktiniu, o paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais priežiūros našta dar labiau išaugo.

Tačiau jokios slaugymo aplinkybės savaime nepateisina kito žmogaus gyvybės atėmimo.

Ši byla kartu primena kitą problemą, kuri dažnai lieka už uždarų namų durų – ilgalaikė sunkiai sergančio artimojo priežiūra gali tapti milžinišku emociniu ir fiziniu krūviu visai šeimai.

Pagalbos reikia ne tik ligoniui. Kartais jos ne mažiau reikia ir žmogui, kuris mėnesius ar metus jį prižiūri.

Šioje šeimoje pagalba jau buvo pradėta organizuoti, tačiau tragedijos išvengti nepavyko. Dabar galutinį teisinį vertinimą turės pateikti Lietuvos apeliacinis teismas – būtent jo sprendimo šioje beveik prieš šešerius metus prasidėjusioje byloje dar laukiama.