Tomas L.
Norvegijos sprendimas dėl DI naudojimo mokyklose
Nuo naujų 2024 metų mokslo metų Norvegija imsis griežtų priemonių riboti generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) naudojimą pradinėse mokyklose. Šalies valdžia nusprendė, kad 6–13 metų amžiaus mokiniams DI įrankiai ugdymo procese bus draudžiami, 14–16 metų paaugliams jų naudojimas bus leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir mokytojų priežiūroje, o 17–19 metų mokiniai bus skatinami naudotis DI, ruošiantis aukštesnėms studijoms ir darbo rinkai. Šiuo sprendimu siekiama apsaugoti vaikų mokymosi procesą ir užtikrinti svarbiausių bazinių gebėjimų ugdymą be technologinės pagalbos.
Susirūpinimas dėl DI poveikio vaikų raidai
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka pažymi, kad Norvegija nėra vienintelė šalis, kuri ieško būdų, kaip suderinti DI plėtrą ir vaikų ugdymą. Susirūpinimas kyla dėl DI galimo neigiamo poveikio vaikų kognityvinei raidai, ypač pirmaisiais mokymosi metais, kai formuojasi baziniai įgūdžiai – skaitymas, rašymas ir skaičiavimas. Šie įgūdžiai yra būtini kritiniam mąstymui vystytis, o DI naudojimas gali leisti vaikams praleisti šį svarbų etapą.
Technologijų pertvarka Norvegijos mokyklose
DI draudimas yra viena iš platesnės technologijų pertvarkos, kurią Norvegijos Vyriausybė įgyvendina švietimo srityje, dalių. 2024 metais šalyje buvo uždrausti išmanieji telefonai mokyklose, o ateityje numatoma didinti finansavimą mokykliniams vadovėliams bei įvesti draudimus socialinių tinklų naudojimui paaugliams iki 16 metų.
Europos ir pasaulio kontekstas
Kol kas Europoje nėra vieningo požiūrio į DI naudojimą mokyklose. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija, jau įvedė apribojimus DI naudojimui ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose. Prancūzija ir Vokietija taip pat svarsto panašias iniciatyvas, o kitos valstybės kol kas stebi situaciją. Visame pasaulyje vyksta diskusijos, kaip rasti pusiausvyrą tarp technologinės pažangos ir vaikų kognityvinių, kūrybiškumo bei socialinių įgūdžių apsaugos.
Lietuvos situacija ir ateities perspektyvos
Lietuvoje DI naudojimas mokyklose šiuo metu reglamentuojamas tik rekomendacinėmis gairėmis, griežtų taisyklių nėra. Ekspertai pabrėžia, kad švietimo politika yra kiekvienos valstybės atsakomybė, todėl sunku prognozuoti, ar Lietuva seks Norvegijos pavyzdžiu. Be to, draudimų įgyvendinimas kelia praktinių iššūkių, nes už mokyklos ribų vaikai gali laisvai naudotis DI įrankiais savo asmeniniuose įrenginiuose.
Būtinybė keisti ugdymo procesą
Siekiant išlaikyti mokinių savarankiškumą ir ugdyti kritinį mąstymą, būtina keisti ugdymo metodus. Daugiau dėmesio reikėtų skirti darbui klasėje, žodiniams atsiskaitymams, gebėjimui argumentuoti ir parodyti savo mąstymo procesą. Vyresnėse klasėse DI turėtų būti ne draudžiamas, o mokoma juo naudotis atsakingai, ugdant dirbtinio intelekto raštingumą, kuris taps svarbia kompetencija ateityje.
ES Dirbtinio intelekto aktas ir jo įtaka švietimui
Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje įsigalios dalis Dirbtinio intelekto akto nuostatų, tačiau šis dokumentas tiesiogiai nereglamentuoja DI naudojimo mokyklose – tai palikta valstybių narių sprendimui. Tačiau akte pabrėžiama svarba ugdyti DI raštingumą, kuris taps neatsiejama naujos aplinkos dalimi, panašiai kaip anksčiau internetas.
Artimiausios perspektyvos ir iššūkiai
Ekspertų nuomone, artimiausiais metais daugelyje šalių bus ieškoma ne visiškų DI draudimų, o subalansuoto modelio, kuriame derinami ribojimai, aiškios naudojimo taisyklės, mokytojų priežiūra ir nuoseklus DI raštingumo ugdymas. Tai bus ilgalaikis procesas, prasidėsiantis šeimoje ir tęsiantis visą gyvenimą, siekiant užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos atsakingai ir prisidėtų prie vaikų ugdymo, o ne trukdytų jam.
