Tomas L.
Baltijos regione užfiksuotas dar vienas pavojingas incidentas ore. Rugpjūčio 10–16 dienomis NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse vieną kartą patruliavo greta sienos ir vieną kartą buvo pakelti atpažinti bei lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių.
Tačiau šįkart svarbiausia žinia susijusi ne vien su įprastu stebėjimu. Rugpjūčio 14-ąją sąjungininkų naikintuvai buvo aktyvuoti Latvijos oro erdvėje, kur Balvi savivaldybės teritorijoje sunaikino į šalį įskridusį bepilotį orlaivį.
Naikintuvai pakilo dėl drono
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad rugpjūčio 14 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti Latvijos teritorijoje buvusį bepilotį orlaivį. Ministerijos duomenimis, orlaivis buvo sunaikintas.
Latvijos ginkluotosios pajėgos vėliau paskelbė daugiau detalių. Jų teigimu, dronas į Latvijos oro erdvę pateko iš Baltarusijos teritorijos, o jo skrydžiui, tikėtina, įtakos turėjo Rusijos elektroninė kova. Vėliau buvo patikslinta, kad tai buvo Ukrainos bepilotis orlaivis.
Institucijos nepaskelbė, kad šis dronas buvo sąmoningai nukreiptas į Latviją ar kad jo taikinys buvo Latvijos teritorija. Todėl incidentas nėra įvardijamas kaip patvirtintas Rusijos puolimas prieš NATO valstybę. Vis dėlto pats faktas, kad karo fone bepilotis orlaivis pateko į Aljanso narės oro erdvę ir buvo sunaikintas sąjungininkų naikintuvų, rodo, kaip greitai regiono saugumo situacija gali tapti nenuspėjama.
Apie galimą grėsmę penkiose Latvijos savivaldybėse – Augšdaugavos, Preilių, Rėzeknės, Balvių ir Alūksnės – gyventojai buvo informuoti anksti ryte. Latvijos kariuomenė nurodė, kad perspėjimas dėl oro erdvės grėsmės buvo atšauktas 4 valandą 50 minučių.
Kas vyko prie Estijos sienos?
Tą pačią rugpjūčio 14 dieną NATO oro policijos naikintuvai patruliavo greta Estijos sienos su Rusija. Tai buvo ne pranešimas apie oro erdvės pažeidimą, o planuotas patruliavimo veiksmas šalia Aljanso rytinio flango.
Šis skirtumas svarbus. Patruliavimas prie sienos nereiškia, kad Rusijos orlaivis įskrido į NATO teritoriją ar kad prasidėjo karinis susirėmimas. Tokie skrydžiai skirti stebėti situaciją, palaikyti pasirengimą ir parodyti, kad oro erdvė prie Baltijos valstybių sienų yra nuolat kontroliuojama.
Vis dėlto patruliavimo vieta nėra atsitiktinė. Estija, Latvija ir Lietuva yra šalia Rusijos bei Baltarusijos, o Baltijos jūra, Kaliningrado sritis ir Suvalkų koridoriaus kryptis laikomos strategiškai jautriomis regiono vietomis. Dėl karo Ukrainoje bet koks neatpažintas orlaivis, išjungtas atsakiklis ar sutrikęs ryšys vertinamas gerokai rimčiau nei taikos metu.
NATO oro policijos naikintuvai tokiais atvejais gali būti pakelti tam, kad nustatytų, kas skrenda, patikrintų orlaivio elgesį ir, jei reikia, jį lydėtų. Pats naikintuvų pakilimas dar nereiškia, kad buvo panaudoti ginklai ar kad įvyko ataka.
Po incidento rasti pavojingi likučiai
Po drono sunaikinimo Latvijos institucijos pradėjo jo nuolaužų paiešką. Likučiai buvo rasti rugpjūčio 14-osios vakarą, o iki rugpjūčio 15 dienos ryto buvo baigti darbai, skirti sunaikinti galimai sprogias dalis.
Latvijos kariuomenė taip pat nurodė, kad oro erdvės stebėjimas buvo tęsiamas kartu su NATO sąjungininkais. Rytinėje šalies dalyje sustiprinti oro gynybos pajėgumai, kad į panašias situacijas būtų galima reaguoti nedelsiant.
Šis epizodas išsiskiria tuo, kad NATO oro policijos naikintuvai ne tik atpažino objektą, bet ir jį sunaikino. Tačiau aplinkybės čia esminės: kalbama apie bepilotį orlaivį Latvijos oro erdvėje, o ne apie Rusijos karinį lėktuvą, įskridusį į NATO teritoriją.
Latvijos institucijos pabrėžė, kad panašūs incidentai gali kartotis tol, kol tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą. Dronai gali nukrypti nuo maršruto dėl techninių priežasčių, elektroninės kovos ar kitų aplinkybių, todėl kiekvienas atvejis turi būti tiriamas atskirai.
Regiono dangus lieka įtemptas
NATO rugpjūčio 12 dieną taip pat aptarė pastarojo meto oro erdvės pažeidimus ir incidentus rytiniame Aljanso flange. Sąjungininkai pabrėžė, kad oro erdvės saugumas yra stiprinamas nuo Baltijos regiono iki Juodosios jūros.
Pastarųjų dienų įvykiai rodo kelis skirtingus rizikos lygius: vienu atveju naikintuvai patruliavo prie Rusijos sienos, kitu – buvo pasiųsti atpažinti objektą Latvijos teritorijoje, o dronas galiausiai buvo sunaikintas. Tai nėra vienas bendras puolimas ar karo pradžios įrodymas, tačiau tai – realūs incidentai, vykstantys regione, kuriame karinė įtampa išlieka aukšta.
Lietuvai ši žinia svarbi dėl geografinės padėties. Lietuvos oro erdvė yra tarp Kaliningrado srities, Baltarusijos ir Baltijos jūros, todėl sąjungininkų oro policijos misija čia veikia ne kaip simbolinis patruliavimas, o kaip nuolatinio pasirengimo sistema.
Rugpjūčio 14-osios įvykiai nepatvirtina, kad Lietuva buvo užpulta. Tačiau jie primena, kad pavojus gali kilti ne tik dėl tyčinės provokacijos. Karo zonoje naudojami dronai, elektroninės kovos priemonės ir intensyvūs kariniai skrydžiai didina tikimybę, kad oro erdvėje atsiras objektų, kuriuos NATO turės atpažinti, lydėti arba, esant būtinybei, sunaikinti.
