Tomas L.
Lietuva pasirinko stiprinti tai, kas šiandien tampa vienu svarbiausių gynybos elementų – gebėjimą kuo anksčiau pamatyti grėsmę ore, jūroje ir sausumoje. 2026 metų liepą šalis kartu su kitomis NATO valstybėmis prisijungė prie bendro naujos kartos oro stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumo kūrimo. Jį planuojama grįsti „Saab GlobalEye“ orlaiviais.
Šis sprendimas reiškia ne tai, kad virš Lietuvos jau pradėjo skraidyti nauji NATO lėktuvai. Tai – ilgalaikis bendras įsigijimo ir pajėgumo kūrimo projektas. Pirmieji orlaiviai Aljansui numatomi 2030–2031 metais, o iki tol dabartinės sistemos ir sąjungininkų pajėgumai regione išliks pagrindinėmis stebėjimo priemonėmis.
Sprendimas priimtas dėl vis sudėtingesnių grėsmių
Liepos 7 dieną NATO paskelbė, kad vienuolika Aljanso valstybių pradeda bendrą procesą, kuriuo siekiama įsigyti iki dešimties „GlobalEye“ oro ankstyvojo perspėjimo ir valdymo sistemų. Po dviejų dienų Lietuvos Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad prie šio projekto jungiasi ir Lietuva.
Į sąrašą taip pat įtrauktos Belgija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Rumunija, Švedija, Kanada ir Latvija. Bendra projekto vertė gali siekti apie 5 mlrd. eurų. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad 2026 metų liepą dar buvo kalbama apie planuojamą įsigijimą ir derybų pradžią, o ne apie jau pristatytus orlaivius ar užbaigtą sutartį.
„GlobalEye“ kuriamas taip, kad vienas orlaivis galėtų rinkti informaciją keliose srityse. Jo sistema gali stebėti oro erdvę, jūrų teritorijas ir sausumos objektus, perduoti informaciją kitiems padaliniams bei veikti kaip ryšių retransliatorius ir valdymo centras.
Tokio pajėgumo svarba ypač išryškėjo po to, kai Europos valstybėms teko reaguoti į įvairaus pobūdžio oro erdvės pažeidimus, sparčiai plintančius bepiločius ir vis sudėtingesnes raketines grėsmes. Dronai gali skristi mažame aukštyje, veikti didelėmis grupėmis ir būti sunkiai pastebimi įprastomis priemonėmis. Raketos gali būti paleidžiamos iš didelio atstumo ir pasiekti taikinį per labai trumpą laiką.
„GlobalEye“ stebėtų ir dronų spiečius
Lietuvos kariuomenė ir KAM nurodo, kad naujoji sistema ateityje būtų pajėgi aptikti, sekti ir identifikuoti sudėtingus taikinius, įskaitant dronų spiečius, balistines bei sparnuotąsias raketas. Tai nereiškia, kad pats orlaivis automatiškai sunaikintų kiekvieną aptiktą objektą. Jo pagrindinė užduotis būtų kuo anksčiau surinkti informaciją, ją patikslinti ir perduoti sprendimus priimantiems bei gynybos veiksmus koordinuojantiems padaliniams.
Būtent greitis čia gali būti lemiamas. Kuo anksčiau nustatoma, iš kur atskrenda objektas, kokiu greičiu jis juda ir kokia gali būti jo paskirtis, tuo daugiau laiko lieka priimti sprendimą. Tokia informacija gali būti perduodama oro gynybos sistemoms, naikintuvams, vadavietėms ar kitiems NATO vienetams.
„GlobalEye“ pagrindą sudaro išplėstinio nuotolio radaras, papildomi jutikliai ir daugiadomenė valdymo sistema. Ji montuojama „Bombardier Global 6500“ platformoje. Didelis skrydžio nuotolis ir galimybė ilgą laiką veikti ore leidžia tokį orlaivį naudoti ne tik tiesiogiai prie sienos, bet ir platesniam regiono stebėjimui.
Tačiau net ir pažangiausia stebėjimo sistema nėra nematomas skydas, kuris panaikina visas rizikas. Jos efektyvumas priklauso nuo oro sąlygų, duomenų apsikeitimo, kitų radarų darbo, ryšio patikimumo ir to, kaip greitai gauta informacija panaudojama praktiniams gynybos veiksmams.
Baltijos regionui tai – ne simbolinis sprendimas
Lietuvos krašto apsaugos ministras yra nurodęs, kad ankstesniais metais apie penktadalis NATO dabartinių AWACS sistemos darbo buvo skirta Baltijos regiono stebėjimui. Tai rodo, kad rytinis Aljanso flangas jau dabar reikalauja didelių žvalgybos, stebėjimo ir valdymo pajėgumų.
Dabartinė NATO E-3A AWACS sistema dešimtmečius buvo vadinama Aljanso „akimis danguje“. Naujos kartos pajėgumas turėtų ją papildyti ir ilgainiui pakeisti. Lietuvos požiūriu svarbiausia ne pats orlaivio pavadinimas, o tai, kad šalis dalyvauja kuriant bendrą NATO gebėjimą stebėti regioną.
Prie projekto prisijungus ir Latvijai, Baltijos šalys tampa platesnio sprendimo dalimi. Tai gali reikšti glaudesnį informacijos keitimą, vienodesnį grėsmių vertinimą ir geresnį sąjungininkų veiksmų koordinavimą. Vis dėlto konkretus pajėgumų paskirstymas, skrydžių maršrutai ir operacinio naudojimo tvarka priklausys nuo vėlesnių NATO sprendimų.
Lietuva tuo pat metu stiprina ir artimo nuotolio apsaugą
Kol „GlobalEye“ orlaivių dar teks laukti, Lietuva stiprina ir nacionalinius pajėgumus, reikalingus greitesnei reakcijai čia ir dabar. 2026 metų rugsėjo pradžioje KAM paskelbė apie trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomųjų dronų perėmėjų partijų įsigijimą.
Šie sprendimai skirti kitai gynybos grandžiai. „GlobalEye“ turėtų suteikti platų regiono vaizdą ir ankstyvą perspėjimą, o nacionaliniai radarai ir kovos su dronais priemonės būtų naudojami konkretesnėms užduotims – aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti pavojingus objektus.
Taigi naujasis NATO projektas nėra pranešimas apie prasidėjusį karą ar patvirtintą išpuolį prieš Lietuvą. Tai ženklas, kad Aljansas rengiasi aplinkai, kurioje grėsmė gali pasirodyti netikėtai, būti paleista iš toli arba veikti dideliu skaičiumi mažų objektų.
NATO nori matyti anksčiau, daugiau ir tiksliau. Lietuva šiame projekte dalyvauja nuo pat pradžių, tačiau pirmieji praktiniai rezultatai bus matomi tik po kelerių metų – kai numatyti naujieji orlaiviai pradės pasiekti Aljansą.
