Aidas Užkuraitis
JAV milijardierius Elonas Muskas prabilo apie grėsmę, kurios padarinius galėtų pajusti ne tik Ukraina, bet ir visas pasaulis. Pasak „SpaceX“ vadovo, Rusijai nusprendus naikinti „Starlink“ palydovus, kosmose galėtų prasidėti pavojinga grandininė reakcija. Tuo pat metu milijardierius pateikė griežtą perspėjimą dėl palydovinio interneto naudojimo kare. Jo pareiškimai sukėlė naują ginčą su Ukraina, kurios pareigūnai atmeta dalį verslininko kaltinimų.
Muskas įvardijo scenarijų, kurio pasekmės būtų milžiniškos
Spalio 25 dieną Elonas Muskas socialiniame tinkle „X“ sureagavo į diskusiją apie Rusijos galimybes naikinti palydovus Žemės orbitoje.
Verslininkas perspėjo, kad palydovinės infrastruktūros naikinimas gali sukelti gerokai platesnių problemų nei vien ryšio sutrikimai.
Jo teigimu, sunaikinti palydovai paliktų daugybę kosminių nuolaužų. Jos galėtų atsitrenkti į kitus orbitoje esančius objektus ir sukelti naujų susidūrimų.
Tokia grandininė reakcija ilgainiui galėtų smarkiai apsunkinti palydovų eksploatavimą ir kosmoso tyrinėjimus.
Šis reiškinys mokslinėje literatūroje vadinamas Kesslerio sindromu.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad Muskas kalbėjo apie galimą scenarijų, o ne apie jau prasidėjusią Rusijos ataką prieš „Starlink“.
Rusija jau pademonstravo, kad gali naikinti palydovus
Susirūpinimas nėra visiškai teorinis.
2021 metų lapkričio 15 dieną Rusija atliko priešpalydovinės sistemos bandymą ir sunaikino vieną iš savo senų palydovų.
Šis bandymas sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl orbitoje pasklidusių nuolaužų.
Net ir nedideli kosminių šiukšlių fragmentai, judantys milžinišku greičiu, gali būti pavojingi veikiantiems palydovams.
Dėl šios priežasties palydovų naikinimas kelia grėsmę ne tik vienai valstybei ar bendrovei.
Pasekmės galėtų paveikti ryšio, navigacijos, meteorologijos ir kitas nuo kosminės infrastruktūros priklausančias sistemas.
Vis dėlto vieno palydovo sunaikinimas savaime nereiškia, kad visa Žemės orbita taptų netinkama naudoti. Tokio masto padariniai priklausytų nuo daugelio aplinkybių.
Kodėl Muskas nenori, kad „Starlink“ taptų puolamąja sistema?
Muskas aiškino, kad būtent galimų atsakomųjų veiksmų rizika yra viena priežasčių, kodėl „Starlink“ turėtų išlikti civiline paslauga.
Jo požiūriu, palydovinis ryšys gali būti naudojamas karinei infrastruktūrai palaikyti, tačiau neturėtų tapti tiesiogine puolamųjų operacijų priemone.
Milijardierius perspėjo, kad priešingu atveju palydovai galėtų būti laikomi karinės konfrontacijos dalimi.
Tačiau toks jo vertinimas nereiškia, kad bet kokia ataka prieš civilinius palydovus automatiškai būtų teisėta.
Pagal tarptautinę humanitarinę teisę būtina vertinti konkrečias aplinkybes, karinio objekto statusą, proporcingumą ir galimą žalą civiliams.
„Starlink“ paslaugomis naudojasi ne tik kariuomenė, bet ir civiliai, todėl galimi ryšio sutrikimai turėtų platesnių pasekmių.
Ukrainai pateikė rimtus kaltinimus
Naujausi Musko perspėjimai pasirodė po jo pareiškimų apie „Starlink“ naudojimą Ukrainoje.
„SpaceX“ vadovas apkaltino Ukrainos kariuomenę pažeidus civilinės palydovinio ryšio paslaugos naudojimo sąlygas.
Pasak jo, sistema esą buvo naudojama puolamiesiems dronų smūgiams.
Muskas taip pat patvirtino, kad praėjusią savaitę buvo įvesti tam tikri „Starlink“ naudojimo apribojimai.
Verslininkas pabrėžė skirtumą tarp dviejų sistemų: civilinės „Starlink“ ir kariniams poreikiams skirtos „Starshield“.
Anot jo, už pastarosios naudojimą atsakinga JAV vyriausybė.
Šie pareiškimai sulaukė didelio dėmesio, nes palydovinis ryšys Ukrainai yra ypač svarbus karo metu.
Ukraina atkirto: Musko teiginiai neatitinka tikrovės
Į milijardieriaus kaltinimus sureagavo Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas, dar žinomas kaip „Flash“.
Jis pareiškė, kad Musko pateiktas situacijos aiškinimas kelia abejonių.
Ukrainos pareigūno teigimu, nuo 2026 metų žiemos šalyje veikiantiems „Starlink“ terminalams taikomi judėjimo greičio apribojimai.
Pasak jo, jie siekia maždaug 70–90 kilometrų per valandą.
Be to, jis pabrėžė, kad komercinė „Starlink“ paslauga Rusijos teritorijoje neveikia.
Todėl, anot patarėjo, Ukraina negali šios sistemos naudoti tam tikroms puolamosioms operacijoms taip, kaip teigia Muskas.
Tai reiškia, kad tarp „SpaceX“ vadovo ir Ukrainos atstovų išlieka esminių nesutarimų dėl techninių galimybių ir paslaugos naudojimo sąlygų.
Kas nutiktų, jeigu Ukraina netektų „Starlink“?
Palydovinis ryšys nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios tapo svarbia Ukrainos ryšių infrastruktūros dalimi.
Jis naudojamas ten, kur įprasti mobiliojo ar laidinio interneto tinklai neveikia arba yra pažeisti.
Tai ypač svarbu fronto teritorijose, kur patikimas ryšys būtinas koordinuojant gynybą ir perduodant informaciją.
Muskas anksčiau pareiškė, kad visiškas „Starlink“ išjungimas Ukrainai sukeltų itin rimtų problemų.
Tačiau jo vertinimas apie galimą fronto žlugimą nėra nepriklausomai patvirtinta karinė prognozė.
Ukraina turi ir kitų ryšio priemonių, nors jų galimybės bei prieinamumas skiriasi.
Todėl realios visiško paslaugos nutraukimo pasekmės priklausytų nuo daugelio veiksnių.
Ginčas jau peržengė technologijų ribas
Ši istorija atskleidžia gerokai platesnę problemą.
Privati technologijų bendrovė, valdanti pasaulinės reikšmės palydovinę infrastruktūrą, gali turėti didžiulę įtaką karo metu naudojamiems ryšiams.
Tai kelia klausimų apie valstybių priklausomybę nuo privačių paslaugų teikėjų ir apie tai, kas turėtų priimti sprendimus dėl strategiškai svarbių sistemų veikimo.
Vienoje pusėje – bendrovės teisė nustatyti savo paslaugų naudojimo sąlygas.
Kitoje – Ukrainos poreikis užtikrinti nenutrūkstamą ryšį ginantis nuo Rusijos agresijos.
O virš viso to iškyla dar viena grėsmė – galimybė, kad konfliktas persikeltų ir į kosminę infrastruktūrą.
Ar Rusija iš tiesų ryžtųsi tokiam žingsniui?
Kol kas nėra patvirtintos informacijos, kad Rusija būtų pradėjusi naikinti „Starlink“ palydovus orbitoje.
Tačiau ankstesni priešpalydovinių technologijų bandymai rodo, kad tokie pajėgumai egzistuoja.
Muskas perspėja apie galimus katastrofiškus padarinius, tačiau tai yra jo išsakytas rizikos vertinimas.
Kosmoso saugumo specialistai jau daugelį metų pabrėžia, kad didėjantis palydovų ir nuolaužų skaičius apsunkina saugų orbitos naudojimą.
Todėl bet koks tyčinis palydovų naikinimas galėtų dar labiau padidinti šią problemą.
Naujausias Elono Musko pareiškimas parodė, kad karas Ukrainoje kelia klausimų ne tik dėl situacijos fronte. Vis didesnę reikšmę įgyja ir tai, kas kontroliuoja ryšį virš Žemės – bei kokių pasekmių galėtų turėti bandymas jį sunaikinti.
