Monika Navickienė prabilo apie sunkią diagnozę: viską pakeitė vienas sprendimas

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė (45) pirmą kartą taip atvirai papasakojo apie itin sudėtingą savo gyvenimo laikotarpį. Moteriai buvo diagnozuotas pirmos stadijos krūties vėžys. Labiausiai sukrečia tai, kad ji nejautė jokių ligos simptomų, o pavojingus pakitimus medikai aptiko per profilaktinę patikrą. Šiandien buvusi politikė neslepia – vienas sprendimas galėjo būti lemtingas.

Diagnozė, kurios nesitikėjo išgirsti

Ilgus metus aktyviame politiniame gyvenime dalyvavusi Monika Navickienė išgyveno laikotarpį, apie kurį iki šiol viešai kalbėjo nedaug.

Spalio 22 dieną paskelbtame interviu ji atskleidė, kad jai buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Liga nustatyta ankstyvoje – pirmoje – stadijoje.

Tačiau labiausiai stebina viena aplinkybė: moteris nejautė jokių simptomų, kurie būtų privertę įtarti sunkią ligą.

Ji gyveno įprastą gyvenimą, rūpinosi šeima, dirbo ir nejautė aiškių sveikatos sutrikimų.

Būtent todėl ši istorija tampa svarbiu priminimu, kad kai kurios onkologinės ligos ankstyvoje stadijoje gali vystytis nepastebimai.

Šeimoje jau buvo skaudi patirtis

M. Navickienė žinojo, ką reiškia susidurti su vėžiu.

Šia liga anksčiau sirgo jos mama, kuri su ja kovojo maždaug dešimtmetį.

Buvusi politikė mamą slaugė ir lydėjo sunkiu ligos laikotarpiu.

Po mamos netekties ji nusprendė daugiau dėmesio skirti savo sveikatai.

Dėl šeimos istorijos moteris ir anksčiau reguliariai tikrindavosi – kartais kasmet, kartais net kas pusmetį.

Tačiau dėl įvairių gyvenimo aplinkybių nuo paskutinės patikros nepastebimai buvo praėję maždaug metai.

Šįkart ji nusprendė neatidėlioti vizito.

Vienas pasiūlymas pakeitė viską

Registruodamasi tyrimui M. Navickienė sulaukė pasiūlymo atvykti jau kitą dieną arba rinktis vėlesnę datą.

Iš pradžių moteris turėjo kitų planų.

Tačiau galiausiai nusprendė juos pakeisti ir nuvykti į echoskopijos tyrimą.

Būtent šis sprendimas tapo itin svarbus.

Tyrimo metu specialistė pastebėjo įtartinus pakitimus ir rekomendavo išsamesnį ištyrimą.

Moteris buvo nukreipta į Nacionalinį vėžio centrą.

Ten atlikta biopsija patvirtino diagnozę – pirmos stadijos krūties vėžys.

Nors M. Navickienė žinojo apie šeimoje buvusią ligą, pati diagnozė vis tiek sukėlė stiprų emocinį sukrėtimą.

Netikėtas atsakymas po genetinių tyrimų

Iš pradžių buvusi politikė manė, kad jos liga gali būti paveldėta.

Tokią prielaidą skatino mamos ligos istorija.

Tačiau atlikus išsamius genetinius tyrimus paaiškėjo, kad nustatytas navikas nebuvo susijęs su paveldėtu genetiniu pakitimu.

Ši žinia moteriai buvo svarbi ir dėl jos vaikų.

Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad krūties vėžys gali išsivystyti ir moterims, kurių šeimoje anksčiau tokių ligų nebuvo.

Paveldimumas yra tik vienas iš galimų rizikos veiksnių.

Todėl profilaktinės patikros svarbios ne tik toms moterims, kurios turi onkologinių ligų šeimos istoriją.

Laukė operacija ir ilgesnis gydymas

Patvirtinus diagnozę, M. Navickienei buvo paskirtas gydymas.

Buvusiai ministrei atlikta operacija, kuri, jos teigimu, praėjo sėkmingai.

Po jos moteris pradėjo sveikti ir pamažu grįžti prie įprastos veiklos.

Praėjus maždaug trims savaitėms po operacijos ji net svarstė, ar dar ilsėtis namuose, ar vykti į anksčiau suplanuotą profesinę kelionę užsienyje.

Galiausiai pasirinko keliauti.

M. Navickienė pasakojo, kad darbas jai padėjo išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą ir mažiau susitelkti į nerimą keliančias mintis.

Šiuo metu jai tęsiamas medikamentinis gydymas.

Taip pat atliekami reguliarūs kontroliniai tyrimai kas tris mėnesius.

Sunkiausia buvo pasakyti dukroms

Kalbėdama apie ligą, M. Navickienė atskleidė, kad vienas sudėtingiausių momentų buvo ne tik pačios diagnozės priėmimas.

Didžiuliu emociniu išbandymu tapo būtinybė apie ligą pranešti dukroms.

Viena jų mokosi užsienyje, kita yra paauglė.

Šeima neseniai buvo išgyvenusi močiutės netektį, todėl žinia apie mamos ligą buvo ypač jautri.

Moteris net konsultavosi su specialistais, kaip tinkamiausiai pasikalbėti su vaikais.

Ji nenorėjo slėpti tiesos, tačiau siekė, kad dukros ją išgirstų suprantamai ir kuo ramiau.

Šiuo laikotarpiu itin svarbus buvo artimųjų ir draugų palaikymas.

Šiandien į gyvenimą žvelgia kitaip

Praėjus beveik metams po operacijos, M. Navickienė sako, kad jos požiūris į gyvenimą pasikeitė.

Nors prieš kontrolinius tyrimus kartais kyla nerimas, kasdienybėje ji stengiasi gyventi įprastai.

Moteris turi ateities planų, tačiau nebėra linkusi visko planuoti pernelyg toli į priekį.

Daugiau dėmesio ji skiria dabartinei dienai, artimiesiems ir veiklai, kuri jai svarbi.

Patirtis taip pat paskatino buvusią politikę viešai kalbėti apie ankstyvą vėžio diagnostiką.

Ji tikisi, kad jos istorija paskatins bent vieną moterį neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Gydytojai primena: simptomų gali ir nebūti

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje.

Kasmet šalyje nustatoma apie 1 700 naujų šios ligos atvejų.

Specialistai pabrėžia, kad ankstyvos stadijos krūties vėžys neretai nesukelia jokių juntamų simptomų.

Todėl vien gera savijauta nėra pakankamas pagrindas manyti, kad sveikatos problemų nėra.

Lietuvoje pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą.

Jeigu šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų ar pastebima neįprastų pokyčių, dėl individualaus ištyrimo plano rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Ankstyva diagnostika gali reikšmingai padidinti sėkmingo gydymo galimybes.

Jos žinutė gali būti svarbi tūkstančiams moterų

M. Navickienės istorija primena, kad rimta liga gali būti nustatyta net tuomet, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.

Šiuo atveju lemiamą vaidmenį atliko profilaktinis tyrimas, kurio moteris nusprendė neatidėti.

Po sėkmingos operacijos ji tęsia paskirtą gydymą, reguliariai tikrinasi sveikatą ir gyvena aktyvų gyvenimą.

Buvusi politikė savo patirtimi dalijasi ne siekdama sukelti baimę, o norėdama padrąsinti moteris pasirūpinti savimi.

Kartais vienas įprastas vizitas pas gydytoją gali atskleisti tai, ko žmogus nė neįtaria. M. Navickienės istorija – priminimas, kodėl profilaktinių tyrimų nereikėtų atidėlioti.