Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Mauricas siunčia neraminantį signalą…

Artėjant kalendorinei žiemai, ekonomistai vis garsiau kalba apie galimus finansinius išbandymus. Brangstanti energija, nepakankamos dujų atsargos, geopolitinė įtampa ir augantis Lietuvos biudžeto deficitas kelia vis daugiau nerimo.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad Europa šaltajam sezonui pasirengusi nepakankamai. Jeigu žiema pasirodys šalta, gyventojams ir verslui gali tekti susidurti su rimtais sunkumais.

Tačiau energetikos kainos – tik viena iš problemų. Lietuvoje jau kalbama ir apie galimą papildomų mokesčių poreikį.

Europai artėja rimtas išbandymas

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, artėjanti žiema gali tapti vienu sudėtingiausių pastarojo meto išbandymų Europos ekonomikai.

Nerimą kelia energijos kainos ir mažesnės nei praėjusiais metais sukauptos dujų atsargos.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad elektros kainos Vokietijoje tam tikrais laikotarpiais jau siekė apie 250 eurų už megavatvalandę.

Tokie skaičiai primena 2021–2022 metais Europoje išgyventą energetikos krizės laikotarpį, kai gyventojai susidūrė su smarkiai išaugusiomis sąskaitomis.

„Vienintelė viltis lieka – šilta žiema“, – teigė Ž. Mauricas.

Jeigu oro temperatūra smarkiai nukristų, energijos poreikis išaugtų, o tai galėtų papildomai padidinti spaudimą elektros ir dujų rinkose.

Didelę reikšmę turės ne tik šaltis, bet ir vėjas

Pasak ekonomisto, Europai svarbu, kad artėjanti žiema būtų ne tik šilta, bet ir vėjuota.

Pastaraisiais metais nemaža elektros energijos dalis pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Tačiau debesuotomis ir nevėjuotomis žiemos dienomis jų gamyba gali smarkiai sumažėti.

Tuomet papildomą elektros poreikį tenka kompensuoti kitais energijos gamybos šaltiniais, įskaitant gamtines dujas.

Jeigu dujos brangios, didėja ir elektros gamybos sąnaudos.

Šis procesas gali atsispindėti elektros biržos kainose, o ilgainiui paveikti dalies gyventojų bei įmonių išlaidas.

Didžiausią tiesioginę elektros rinkos svyravimų riziką patiria vartotojai, pasirinkę su biržos kainomis susietus elektros tiekimo planus.

Didesnės sąskaitos gali smogti ne vien gyventojams

Energijos brangimas paliestų ne tik namų ūkius.

Didesnes išlaidas pajustų gamybos įmonės, prekybininkai, restoranai, transporto bendrovės ir įvairių paslaugų teikėjai.

Jeigu verslui tenka daugiau mokėti už elektrą, šildymą ar žaliavas, dalį padidėjusių sąnaudų įmonės gali perkelti galutiniams vartotojams.

Dėl šios priežasties energetikos kainų šuolis ilgainiui gali atsispindėti maisto produktų, paslaugų ir kitų kasdienio vartojimo prekių kainose.

Vis dėlto kol kas nėra pagrindo teigti, kad visų gyventojų sąskaitos neišvengiamai smarkiai išaugs. Daug kas priklausys nuo oro sąlygų, energijos rinkos ir individualių tiekimo sutarčių.

Lietuvoje jau pasirodė nerimą keliančių ekonomikos signalų

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į netikėtą Lietuvos ekonomikos susitraukimą trečiąjį šių metų ketvirtį.

Ekonomisto teigimu, tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti sulėtėjęs statybų sektorius ir transporto įmonių patiriami sunkumai.

Statybų bendrovės po itin šaltos praėjusios žiemos antrąjį ketvirtį stengėsi kompensuoti anksčiau neatliktus darbus, todėl vėliau užfiksuotas veiklos sulėtėjimas.

Transporto sektoriuje papildomų problemų sukėlė užsieniečių įdarbinimo kvotos išnaudojimas.

Nors šių metų ekonomikos susitraukimo nereikėtų iš karto laikyti gilios krizės pradžia, ekonomistas įžvelgia rimtesnių pavojų ateityje.

Jo vertinimu, ypač sudėtingi Lietuvai gali būti 2028 ir 2029 metai.

Valstybės finansuose – vis didesnė skylė

Dar viena problema, dėl kurios ekonomistai skambina pavojaus varpais, – sparčiai augantis valstybės biudžeto deficitas.

2027 metų biudžeto projekte numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 procento bendrojo vidaus produkto.

Tačiau Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad faktinė situacija gali būti gerokai sudėtingesnė.

Pagal nepalankesnes projekcijas, deficitas kitąmet gali pasiekti apie 5 procentus, o 2029 metais priartėti net prie 6 procentų BVP.

Tokiu atveju sparčiau augtų ir valstybės skola, kuri ilgainiui galėtų peržengti 60 procentų BVP ribą.

Didėjant skolai, vis daugiau valstybės pajamų tektų skirti palūkanoms mokėti. Tai apsunkintų galimybes finansuoti kitus visuomenės poreikius.

Ar lietuviams teks mokėti dar didesnius mokesčius?

Siekiant suvaldyti deficitą, valdžiai teks ieškoti papildomų pajamų arba mažinti valstybės išlaidas.

Jau dabar diskutuojama apie saldintų gėrimų, azartinių lošimų ir kitų mokesčių pakeitimus.

Tačiau ekonomisto vertinimu, vien šių priemonių gali nepakakti.

Ž. Mauricas pateikė ir konkretų pavyzdį: nekeičiant kitų mokesčių ir siekiant reikšmingai sumažinti deficitą, standartinį pridėtinės vertės mokestį teoriškai galėtų tekti didinti trimis procentiniais punktais.

Tai reikštų PVM padidėjimą nuo dabartinio 21 iki 24 procentų.

Svarbu pabrėžti, kad tai nėra priimtas sprendimas. Ekonomistas tokiu skaičiavimu iliustruoja problemos mastą ir papildomų valstybės pajamų poreikį.

Vis dėlto toks scenarijus neabejotinai sukeltų didelį visuomenės susirūpinimą, nes galėtų paveikti daugelio kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainas.

Augančios kainos gali pralenkti gyventojų pajamų augimą

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos gyventojų perkamosios galios problemą.

Nors atlyginimai pastaraisiais metais didėjo, dalies gyventojų finansinė padėtis gerėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Ž. Maurico teigimu, Lietuvos kainų lygis prie Europos Sąjungos vidurkio artėja sparčiau negu realus ekonominis turtingumas.

Tai pastebima ir keliaujant po kitas Europos valstybes. Kai kuriose Pietų Europos šalyse lietuviai susiduria su mažesnėmis maisto, restoranų ar kitų paslaugų kainomis nei savo šalyje.

Jeigu ekonomikos augimas dar labiau sulėtėtų, o kainos ir toliau didėtų, šalį galėtų užklupti stagfliacija – situacija, kai ekonomika stagnuoja, tačiau pragyvenimas brangsta.

Ką visa tai reikštų eiliniam Lietuvos gyventojui?

Nepalankus ekonominis scenarijus galėtų turėti keletą tiesioginių padarinių:

  • Didesnes išlaidas elektrai ir šildymui.
  • Brangstančias kasdienio vartojimo prekes.
  • Lėtesnį atlyginimų augimą.
  • Sudėtingesnę padėtį darbo rinkoje.
  • Papildomus mokestinius pokyčius.
  • Mažėjančią gyventojų perkamąją galią.

Ypač jautriai tokius pokyčius pajustų mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, vieniši senjorai ir šeimos, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro būtiniausios išlaidos.

Vis dėlto šiuo metu kalbama apie galimas rizikas, o ne neišvengiamus padarinius.

Artimiausi mėnesiai gali tapti lemiami

Lietuvos ekonomikos perspektyvoms didelę reikšmę turės artimiausiomis savaitėmis priimami sprendimai dėl 2027 metų biudžeto, energijos rinkų padėtis ir žiemos orai.

Ž. Mauricas neatmeta galimybės, kad po sudėtingos žiemos Europos centrinis bankas galėtų sparčiau mažinti palūkanų normas. Tai būtų palankesnė žinia paskolų turintiems gyventojams.

Tačiau kol kas pagrindinis ekonomisto įspėjimas išlieka aiškus – šalta ir mažai vėjuota žiema gali tapti rimtu finansiniu išbandymu visai Europai, įskaitant Lietuvą.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.