Henrikas Daktaras prabilo iš kalėjimo: atskleidė, ko trokšta labiausiai ir ką pakeistų
Iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras prabilo apie gyvenimą už grotų, praeityje priimtus sprendimus ir svajones, kurioms išsipildyti gali nebelikti laiko.
Kadaise viena įtakingiausių Kauno nusikalstamo pasaulio figūrų buvęs vyras šiandien gyvena visiškai kitokiomis aplinkybėmis. Jo kasdienybėje – ankstyvi rytai, fizinės treniruotės, darbas ir vis tolstanti viltis kada nors atgauti laisvę.
Paklaustas, ką darytų, jeigu galėtų pradėti gyvenimą iš naujo, H. Daktaras neslėpė – daugelis dalykų būtų susiklostę kitaip.
Teismo sprendimai vis tolina viltį ištrūkti į laisvę
Jau daugelį metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis Henrikas Daktaras ne kartą mėgino pasiekti, kad jam paskirta bausmė būtų pakeista terminuotu įkalinimu.
Tačiau iki šiol jo pastangos nedavė norimo rezultato.
2026 metų vasario 18 dieną Kauno apygardos teismas netenkino teikimo pakeisti H. Daktarui paskirtą bausmę.
Kovo 24 dieną Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė nuteistojo bei jo gynėjo skundą ir paliko galioti ankstesnį sprendimą.
H. Daktaras anksčiau duotame interviu pasakojo, kad net konkrečios įkalinimo pabaigos datos nustatymas jam suteiktų bent šiokią tokią viltį.
Vyras supranta, kad bėgant metams jo galimybės sulaukti laisvės mažėja.
Labiausiai bijo mirti už grotų
Kalbėdamas apie savo ateitį, H. Daktaras neslėpė, kad jį ypač slegia mintis apie gyvenimo pabaigą kalėjime.
Jis norėtų paskutines gyvenimo dienas praleisti šalia šeimos narių, o ne užrakintoje patalpoje.
„Nėra nieko blogiau numirti kalėjime“, – sakė nuteistasis.
Anot jo, galimybė bent senatvėje sugrįžti pas artimuosius suteiktų prasmę toliau laukti ir tikėtis palankesnio teismo sprendimo.
Tačiau šiuo metu H. Daktaras neturi nustatytos datos, kada galėtų išeiti į laisvę.
Atskleidė, kaip atrodo jo kasdienybė kalėjime
H. Daktaro diena prasideda dar gerokai prieš aušrą.
Savo kasdienybę jis stengiasi organizuoti pagal nusistovėjusią rutiną, kurioje nemažai dėmesio skiria fiziniam aktyvumui ir darbui.
Vyras pasakojo dažniausiai atsikeliantis apie ketvirtą valandą ryto. Tuomet išgeria arbatos, pasiruošia maisto ir laukia, kol galės išeiti į lauką.
Dėl kojos skausmų bėgioti jam sunku, todėl renkasi vaikščiojimą bei pratimus su hanteliais.
Rytinėms treniruotėms jis skiria maždaug pusantros valandos.
Po pietų nuteistasis eina dirbti. Pasak jo, kalėjimo dirbtuvėse gaminami inkilai ir bičių aviliai, o viena iš jo užduočių – galąsti darbinius įrankius.
Dalis uždirbtų pinigų skiriama priteistiems ieškiniams padengti.
H. Daktaras taip pat dalyvauja kalėjime organizuojamose veiklose, lankosi religiniuose susibūrimuose ir bendrauja su kitais nuteistaisiais.
Pasak jo, tokia rutina padeda lengviau ištverti ilgus įkalinimo metus.
Prakalbo apie žmones, kuriuos laikė draugais
Mintimis sugrįždamas į praeitį, H. Daktaras prisimena laikus, kai jo aplinkoje netrūko pažįstamų ir bendražygių.
Vis dėlto šiandien savo buvusius santykius su daugeliu žmonių jis vertina gerokai kitaip.
Nuteistasis teigė skaudžiai išgyvenęs nusivylimą tais, kuriais kadaise pasitikėjo. Jo pasakojimu, ilgainiui šalia liko žmona Ramutė.
H. Daktaro išsakytos mintys atskleidžia, kokią reikšmę ilgus metus kalinčiam žmogui turi ryšys su šeima.
Jeigu galėtų atsukti laiką atgal, rinktųsi kitą kelią
Bene įdomiausias H. Daktaro prisipažinimas susijęs su tuo, kaip jis gyventų, jeigu gautų antrą galimybę.
Vyras svarstė, kad vietoje nusikalstamos veiklos galėjo pasirinkti teisėtą verslą.
„Jei gyvenčiau antrą gyvenimą, viskas būtų kitaip“, – prisipažino jis.
H. Daktaras mano turėjęs pakankamai organizacinių gebėjimų, kad galėtų plėtoti verslą, prekiauti nekilnojamuoju turtu, žemės sklypais ar namais.
Prisimindamas praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, jis pasakojo mėginęs derinti verslą ir gyvenimą nusikalstamoje aplinkoje.
Tačiau būtent pasirinktas nusikalstamos veiklos kelias galiausiai atvedė jį prie griežčiausios Lietuvoje taikomos laisvės atėmimo bausmės.
Išėjęs į laisvę svarstytų palikti Lietuvą
H. Daktaras atskleidė ir tai, kur norėtų gyventi, jeigu vieną dieną jam atsivertų kalėjimo vartai.
Viena iš jo svarstomų krypčių – Ispanija.
Vyras įsivaizduoja ramų gyvenimą šiltesnio klimato šalyje, atokiau nuo ankstesnės aplinkos ir visuomenės dėmesio.
Ten jis norėtų gyventi netoli savo vaikų bei anūkų.
Vis dėlto pats H. Daktaras pripažįsta, kad šie planai kol kas tėra svajonės, kurių įgyvendinimas nepriklauso vien nuo jo norų.
Prisiminė gyvenimą Lukiškių kalėjime
Didelę įtaką H. Daktaro gyvenimui turėjo ir pasikeitusios įkalinimo sąlygos.
Anksčiau ilgus metus praleidęs Lukiškėse, perkėlimą į Pravieniškes jis prisimena kaip didžiulį kasdienybės pasikeitimą.
Vyras galėjo daugiau laiko praleisti lauke, laisviau judėti ir naudotis įvairiomis kalėjime organizuojamomis veiklomis.
Palyginti su gyvenimu uždarose Lukiškių kamerose, net tokie paprasti dalykai kaip kavos puodelis ar galimybė pabūti saulėje jam įgijo kitokią reikšmę.
Tačiau lengvesnės įkalinimo sąlygos nepakeitė svarbiausio dalyko – jam paskirtos bausmės trukmės.
Kodėl teismai nesutinka sušvelninti bausmės?
2013 metų birželį Klaipėdos apygardos teismas Henrikui Daktarui skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
2015 metų birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vadinamojoje „Daktarų“ byloje.
Lietuvoje tokia bausmė tam tikromis aplinkybėmis gali būti pakeista terminuotu laisvės atėmimu.
Tačiau vien įstatyme numatyto minimalaus įkalinimo laikotarpio atlikimo neužtenka.
Teismai vertina nuteistojo elgesį, pakartotinio nusikalstamumo riziką, padarytos žalos atlyginimą ir tai, ar pasiekti bausmei keliami tikslai.
2026 metais H. Daktaro klausimą nagrinėję teismai nenustatė pakankamo pagrindo pakeisti jam paskirtą bausmę.
Praeities pakeisti nebegali
Šiandien H. Daktaro pasakojimuose vis daugiau vietos užima šeima, senatvė ir apmąstymai apie neišnaudotas gyvenimo galimybes.
Tačiau jo dabartiniai svarstymai nepanaikina teismų nustatytų sunkių nusikaltimų, jų padarinių ir nukentėjusiųjų patirtos žalos.
Kol galioja paskirtas nuosprendis, Henrikas Daktaras ir toliau liks už grotų, o galimybė pradėti naują gyvenimo etapą priklausys nuo būsimų teismų sprendimų.




