Aidas Užkuraitis
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka siunčia dar vieną signalą, kad, nepaisant itin glaudžių santykių su Maskva, nori ieškoti ir ekonominių sąlyčio taškų su Jungtinėmis Valstijomis.
Šįkart kalbama ne apie abstrakčius pažadus.
Lukašenka pristatė konkretų ekonominį pasiūlymą, kuriame viename projekte norėtų matyti Baltarusiją, Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ ir Jungtines Valstijas.
Apie savo sumanymą jis prabilo rugsėjo 29 dieną susitikęs su Rusijos Uljanovsko srities gubernatoriumi Aleksejumi Russkichu.
Ir vienas jo sakinys iškart patraukė dėmesį.
„Su Vladimiru Vladimirovičiumi susitarėme“
Lukašenka pareiškė jau aptaręs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu naujos azoto trąšų gamyklos statybą Baltarusijoje.
Pasak jo, prie projekto turėtų prisidėti „Gazprom“.
Tačiau tada Baltarusijos vadovas pasiūlė dar vieną, gerokai netikėtesnį variantą – į projektą pakviesti amerikiečius.
Jo argumentas paprastas: jeigu JAV domina azoto trąšos, jos galėtų ne tik jas pirkti, bet ir prisidėti prie naujos gamyklos statybos.
Lukašenka amerikiečiams siūlo trijų šalių projektą
Pagal Lukašenkos išdėstytą idėją projekte dalyvautų trys pusės – Baltarusija, „Gazprom“ ir JAV.
Baltarusijos vadovas teigia, kad projektui jau parinkta vieta ir joje yra reikalinga infrastruktūra.
Jis taip pat užsiminė apie galimybę panaudoti amerikietiškas technologijas.
Tačiau Lukašenka iš karto paliko ir kitą variantą: jeigu amerikiečiai pasiūlymu nesusidomės, Baltarusija esą gamyklą statys kartu su Rusijos partneriais, o pagamintas trąšas parduos rinkoje.
Vienos detalės kol kas trūksta
Nepaisant skambaus Lukašenkos pasiūlymo, šiuo metu nėra viešo patvirtinimo, kad JAV administracija būtų sutikusi dalyvauti šiame projekte.
Todėl teigti, kad Baltarusija, Rusija ir Jungtinės Valstijos jau susitarė dėl bendros gamyklos, būtų per anksti.
Patvirtintas yra Lukašenkos pareiškimas apie jo susitarimą su V. Putinu dėl „Gazprom“ dalyvavimo bei jo paties viešai iškelta idėja į projektą įtraukti JAV.
Būtent ši aplinkybė iš esmės keičia visos žinios prasmę.
Tai kol kas yra Minsko pasiūlymas Vašingtonui, o ne trišalis susitarimas.
Kodėl Lukašenka žvalgosi į JAV?
Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Minskas mėgina palaikyti glaudžius strateginius santykius su Rusija ir kartu ieško galimybių plėsti ryšius kitomis kryptimis.
Lukašenka tą pačią dieną pabrėžė, kad jo propaguojama vadinamoji daugiakryptė užsienio politika, jo vertinimu, neturėtų reikšti Baltarusijos nutolimo nuo Rusijos.
Taigi Minskas ekonominių kontaktų su JAV galimybę mėgina pateikti ne kaip geopolitinį posūkį nuo Maskvos, bet kaip papildomą bendradarbiavimo kryptį.
Trąšos – neatsitiktinis pasirinkimas
Lukašenkos pasiūlymo centre atsidūrė azoto trąšos.
Tai strategiškai svarbi žemės ūkio žaliava, kurios gamybai didelę reikšmę turi gamtinės dujos.
Būtent todėl „Gazprom“ dalyvavimas tokiame projekte ekonominiu požiūriu nėra atsitiktinis.
Tačiau kol kas viešai nepaskelbta nei galima projekto vertė, nei būsimos gamyklos gamybos pajėgumai, nei konkretus statybų grafikas.
Taip pat neaišku, kokia tiksliai forma projekte galėtų dalyvauti JAV.
Lukašenka paliko Vašingtonui pasirinkimą
Baltarusijos vadovo žinutė buvo suformuluota gana paprastai: jeigu JAV domina trąšos, Minskas siūlo jas gaminti kartu.
Jeigu Vašingtonas pasiūlymo nepriimtų, Lukašenka teigia turintis alternatyvą – projektą tęsti kartu su Rusija.
Todėl dabar svarbiausias klausimas jau ne tai, ką pasiūlė Minskas.
Daug įdomiau, ar į šį pasiūlymą apskritai sureaguos Vašingtonas.
Kol kas viešai patvirtinto JAV sutikimo nėra, todėl Lukašenkos pareiškimą tiksliausia vertinti kaip mėginimą atverti naują ekonominio dialogo kanalą, o ne kaip jau įvykusį geopolitinį susitarimą.
