Aidas Užkuraitis
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo ir šiuo metu siekia apie 222 tūkst. Tačiau bandant atsakyti į iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą – kas nutinka žmogui pasibaigus jo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje – paaiškėja, kad vieno išsamaus statistinio atsakymo valstybės institucijos neturi.
Migracijos departamentas nurodo, kad dauguma užsieniečių, kurie nebesikreipia dėl naujo leidimo, iš Lietuvos išvyksta. Dalis grįžta į savo kilmės šalį, kiti persikelia į kitas Europos Sąjungos valstybes, o kai kurie gali pakeisti teisinį gyvenimo Lietuvoje pagrindą.
Tačiau kiek žmonių pasirenka kiekvieną iš šių kelių, vienos bendros statistikos nėra.
Būtent čia ir prasideda klausimas, kuris gali būti gerokai svarbesnis už bendrą Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičių.
Oficialiai kalbama apie maždaug 222 tūkst. žmonių – tačiau šis skaičius neatsako į visus klausimus
Naujausiais viešai skelbtais duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 222 tūkst. užsieniečių.
Didžiausias grupes sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tačiau pastaraisiais metais augo ir iš Centrinės Azijos bei kitų valstybių atvykstančių žmonių skaičius.
Vis dėlto vien bendras užsieniečių skaičius neparodo viso migracijos proceso.
Žmonės atvyksta skirtingais pagrindais: vieni dirbti, kiti mokytis, treti dėl šeimos, o daliai ukrainiečių taikoma laikinoji apsauga.
Jų teisinė padėtis taip pat nuolat keičiasi.
Todėl pasakyti, kiek užsieniečių vienu metu fiziškai yra Lietuvos teritorijoje, nėra tas pats, kas suskaičiuoti galiojančius leidimus ar registruotus gyventojus.
Vienas verslininko klausimas pataikė tiesiai į silpnąją sistemos vietą
Diskusiją paskatino į viešumą kreipęsis verslininkas, iškėlęs paprastą klausimą: kas nutinka užsieniečiams, kai jų leidimas laikinai gyventi baigiasi?
Jo vertinimu, valstybė ne visada gali tiksliai pasakyti, kur tie žmonės yra.
Tačiau čia būtinas svarbus patikslinimas.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje yra nežinomas skaičius nelegaliai gyvenančių šimtų tūkstančių žmonių.
Migracijos departamentas tokį įspūdį paneigia ir teigia, kad atvejų, kai žmogus po leidimo galiojimo pabaigos neteisėtai lieka Lietuvoje, nustatoma labai retai.
Problema kita – institucija neturi vieno statistinio pjūvio, kuris parodytų, kas nutiko kiekvienam anksčiau leidimą gavusiam užsieniečiui.
Skaičiai didžiuliai: per mažiau nei trejus metus išduota daugiau kaip 170 tūkst. leidimų
Migracijos departamento duomenys parodo migracijos sistemos mastą.
2024 metais užsieniečiams buvo išduoti 67 369 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
2025 metais – 67 558.
O vien per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius – dar 38 345.
Tačiau šių skaičių negalima paprasčiausiai sudėti ir paskelbti, kad tiek skirtingų užsieniečių dabar gyvena Lietuvoje.
Tam pačiam žmogui per skirtingus laikotarpius gali būti išduodamas ar keičiamas leidimas, be to, leidimai galioja nevienodai.
Ir būtent dėl to atsiranda dar viena statistinė spraga.
Paklausus, kiek žmonių vėliau prašo naujo leidimo, paaiškėjo netikėta detalė
Migracijos departamentas nurodė nekaupiantis statistikos, kuri paprastai parodytų, kokia dalis pirmą kartą leidimą laikinai gyventi gavusių žmonių vėliau kreipiasi dėl jo pakeitimo.
Priežastis – migracijos procesai nėra vienodi.
Pirmą kartą išduodamas leidimas, priklausomai nuo pagrindo, gali galioti nuo vienerių iki trejų metų.
Per tą laiką žmogus gali išvykti iš Lietuvos anksčiau, persikelti į kitą valstybę arba pakeisti pagrindą, kuriuo gyvena Lietuvoje.
Todėl, norint tiksliai atsekti visų žmonių istorijas, tektų analizuoti atskiras bylas.
O kas nutinka žmogui, kurio leidimas baigėsi? Sistema vis dėlto turi kelis saugiklius
Jeigu leidimas gyventi panaikinamas, institucijos pirmiausia tikrina informacines sistemas.
Žiūrima, ar yra duomenų, kad užsienietis išvyko iš Lietuvos ir Šengeno erdvės.
Jeigu tokios informacijos nėra, su žmogumi bandoma susisiekti ir prašoma pateikti išvykimą patvirtinančius dokumentus.
Jeigu susisiekti nepavyksta, gali būti tikrinamos žinomos jo gyvenamosios vietos.
Informacijos taip pat gali būti prašoma iš buvusio darbdavio arba kitų žmonių bei organizacijų, tarpininkavusių gaunant leidimą.
Taigi teiginys, kad pasibaigus leidimui žmogus tiesiog „dingsta“ ir jo niekas nebeieško, būtų klaidinantis.
Tačiau lieka klausimas, į kurį konkretaus skaičiaus institucijos nepateikė
Kiek žmonių, kurių leidimai baigėsi, iš tikrųjų išvyko?
Kiek persikėlė į kitą Europos Sąjungos valstybę?
Kiek pakeitė savo teisinį statusą?
Ir kiek liko Lietuvoje neturėdami teisėto pagrindo?
Migracijos departamentas nurodo, kad dauguma išvyksta, o neteisėto pasilikimo atvejai reti, tačiau konkretaus statistinio pasiskirstymo pagal šias kategorijas nepateikia.
Todėl problema yra ne tai, kad valstybė apskritai neturi jokios informacijos apie užsieniečius.
Problema – duomenys nėra sujungti taip, kad vienu statistiniu pjūviu būtų galima išsamiai pamatyti visą žmogaus kelią.
Ir tai ne vienintelė vieta, kur atsiranda duomenų spragų
Anksčiau bandant išsiaiškinti, kiek užsieniečiai Lietuvoje sumoka socialinio draudimo įmokų ir kiek gauna išmokų, taip pat paaiškėjo, kad vieno paprasto atsakymo nėra.
„Sodra“ nurodė nevedanti įmokų ir išmokų apskaitos pagal apdraustųjų pilietybę.
Bendro atsakymo negalėjo pateikti ir kitos institucijos.
Tai nereiškia, kad mokesčiai ar išmokos nėra apskaitomi.
Jie apskaitomi, tačiau informacinės sistemos pirmiausia sukurtos administruoti konkrečias funkcijas, o ne būtinai pateikti visus visuomenei įdomius statistinius pjūvius.
Dėl to bandant įvertinti visą migracijos ekonominį ir socialinį paveikslą tenka jungti skirtingų institucijų informaciją.
Darbo rinkoje skaičiai dar įspūdingesni
2026 metų pradžioje Lietuvoje dirbo apie 158,1 tūkst. žmonių iš 138 Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.
Tai buvo maždaug 17,5 tūkst. daugiau nei metais anksčiau.
Didžiausią dalį sudarė ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau reikšmingai išaugo ir Uzbekistano, Tadžikistano, Indijos bei kitų valstybių piliečių skaičius.
Ypač daug užsieniečių dirba transporto ir saugojimo, statybų bei apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Tai reiškia, kad migracijos klausimas Lietuvoje jau seniai nėra tik demografinė statistika.
Jis tiesiogiai susijęs su darbo rinka ir darbdavių galimybėmis rasti darbuotojų.
Tačiau būtent darbe išryškėja kita problema, apie kurią kalbama gerokai rečiau
Profesinių sąjungų atstovai pastebi, kad užsieniečiai dažniau kreipiasi ne dėl pasibaigusio leidimo gyventi, o dėl problemų darbovietėje.
Tarp jų – neišmokėtas atlyginimas ar dienpinigiai, netinkamas elgesys darbe ir sunkumai bandant atgauti priklausančius pinigus.
Dar viena tendencija – žmonės pagalbos neretai pradeda ieškoti tik palikę probleminę darbovietę ir jau įsidarbinę kitur.
Tai gali rodyti darbuotojų pažeidžiamumą: kol žmogaus galimybės gyventi Lietuvoje glaudžiai susijusios su darbu, konfliktuoti su darbdaviu jam gali būti sudėtingiau.
Dar viena kliūtis pasirodo ten, kur viskas turėtų būti paprasčiausia – internete
Leidimų ir kitų migracijos dokumentų tvarkymas Lietuvoje didžiąja dalimi perkeltas į elektroninę erdvę.
Tačiau profesinių sąjungų praktika rodo, kad daliai užsieniečių tai tampa rimta kliūtimi.
Žmonėms kyla problemų jungiantis prie elektroninių sistemų, ne visada aišku, kokius dokumentus reikia pateikti ir kokius reikalavimus įvykdyti.
Todėl praktinė pagalba neretai tenka darbdaviui.
Profesinių sąjungų atstovai mano, kad aiškesnę praktinę pagalbą galėtų teikti ir valstybės institucijos.
Lietuva jau pradėjo spausti stabdį – naujų darbuotojų srautui nustatyta riba
2026 metams Lietuva nustatė 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvotą tiems, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami darbo pagrindu.
Rugpjūčio pabaigoje didžioji jos dalis jau buvo išnaudota, o tūkstančiai prašymų dar laukė nagrinėjimo.
Tai rodo, kad užsienio darbuotojų poreikis Lietuvos ekonomikoje išlieka didelis.
Tačiau kartu valstybė mėgina geriau kontroliuoti atvykstančių darbuotojų skaičių ir nustato papildomas sąlygas, kai kvota išnaudojama.
Todėl ateinančiais metais svarbus bus ne tik klausimas, kiek žmonių Lietuva įsileidžia, bet ir kaip tiksliai stebimas jų statusas vėliau.
Tad ar užsieniečių Lietuvoje iš tikrųjų yra „daug daugiau“, nei skelbiama?
Šiuo metu turimi duomenys nepatvirtina teiginio, kad Lietuvoje slapta gyventų didžiulė oficialioje statistikoje nematoma užsieniečių grupė.
Migracijos departamentas skelbia apie maždaug 222 tūkst. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ir tvirtina, kad dauguma žmonių, kurie nebesikreipia dėl naujo leidimo, šalį palieka.
Tačiau ši istorija atskleidė kitą problemą.
Valstybė negali vienu skaičiumi parodyti, kiek leidimo nebepratęsusių žmonių išvyko, kiek pakeitė gyvenimo pagrindą ir kiek galėjo likti neteisėtai.
Taigi didžiausia staigmena slypi ne nežinomame „tikrajame“ užsieniečių skaičiuje. Ji slypi tame, kad Lietuvoje, kur migracijos mastas jau skaičiuojamas šimtais tūkstančių žmonių, vis dar nėra vieno išsamaus statistinio vaizdo, leidžiančio nuo pradžios iki pabaigos matyti, kas nutinka kiekvienai migrantų grupei.
