Aidas Užkuraitis
Lietuvos valstybės finansuose ryškėja nerimą kelianti tendencija. Skola artėja prie 40 milijardų eurų, o vien palūkanoms už pasiskolintus pinigus kasmet teks skirti vis didesnes sumas. Prognozuojama, kad 2026 metais palūkanų išlaidos sieks apie milijardą eurų, o 2028-aisiais gali išaugti iki 1,5 milijardo. Ekonomistams ir valstybės finansų priežiūros institucijoms vis garsiau kalbant apie fiskalinę drausmę, kyla klausimas: kiek dar Lietuva galės skolintis ir ką tai reikš gyventojams?
Milijardas eurų – vien už palūkanas
Lietuvos valstybės skolinimosi kaina tampa vis svarbesniu klausimu svarstant 2027 metų biudžetą.
Problema neapsiriboja vien augančia valstybės skola. Didėja ir suma, kurią kasmet reikia sumokėti už naudojimąsi pasiskolintais pinigais.
Remiantis 2026 metų spalį paskelbtomis prognozėmis, šiemet valstybės skolos palūkanoms gali būti išleista apie 1 milijardą eurų.
Dar didesnė našta numatoma ateityje.
2028 metais metinės palūkanų išlaidos gali pasiekti maždaug 1,5 milijardo eurų.
Tai reiškia, kad per dvejus metus ši suma gali padidėti maždaug 500 milijonų eurų.
Svarbu suprasti, kad šie pinigai nėra skirti pačiai skolai grąžinti. Tai mokestis už skolinimąsi.
Kodėl valstybė priversta skolintis?
Valstybė skolinasi dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Viena jų – biudžeto deficitas, atsirandantis tada, kai planuojamos išlaidos viršija surenkamas pajamas.
Kita priežastis – būtinybė grąžinti anksčiau pasiskolintas lėšas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2026 metais Lietuva planuoja pasiskolinti apie 10,9 milijardo eurų.
Didžiausia šių lėšų dalis – maždaug 6,4 milijardo eurų – numatyta biudžeto deficitui finansuoti.
Dar apie 3,8 milijardo eurų skirta ankstesniems valstybės skoliniams įsipareigojimams grąžinti.
Tai svarbus skirtumas: ne visa pasiskolinta suma reiškia naują papildomą skolą. Dalis pinigų naudojama senoms skoloms refinansuoti.
Vis dėlto nuolatinis deficitas reiškia, kad bendras valstybės įsiskolinimas gali toliau didėti.
Skola artėja prie 40 milijardų eurų
Pagal Finansų ministerijos prognozę, 2026 metų pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola gali sudaryti apie 40 milijardų eurų.
Tai būtų maždaug 44,9 procento prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto.
Pats skolos dydis dar nereiškia, kad valstybei gresia nemokumas.
Vertinant šalies finansinę būklę svarbu atsižvelgti į ekonomikos dydį, augimo perspektyvas, biudžeto pajamas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus.
Tačiau didėjanti skola kartu su aukštesnėmis palūkanomis reiškia didesnę ilgalaikę finansinę naštą.
Jeigu skolinimosi sąlygos išliktų nepalankios, vis daugiau biudžeto lėšų tektų skirti ne naujoms paslaugoms ar investicijoms, o palūkanoms.
Kodėl skolintis tapo taip brangu?
Pastaraisiais metais pasaulio finansų rinkose pasikeitė palūkanų aplinka.
Ilgą laiką valstybės galėjo skolintis itin mažomis palūkanomis.
Tačiau išaugus infliacijai ir centriniams bankams griežtinus pinigų politiką, skolinimosi kaina padidėjo.
Nors palūkanų normos vėliau keitėsi, ilgalaikių valstybės obligacijų pajamingumas nebūtinai grįžta į ankstesnes žemumas.
Investuotojai vertina ne tik centrinio banko nustatomas palūkanas, bet ir valstybės finansinę padėtį, būsimą skolinimosi poreikį bei ekonomines rizikas.
Dėl to didesni finansavimo kaštai gali išlikti net tada, kai trumpalaikės palūkanų normos mažėja.
Kodėl kalbama apie krizinius laikotarpius?
Diskusijose apie Lietuvos valstybės finansus vis dažniau prisimenami laikotarpiai, kai šalies biudžetas susidurdavo su dideliu spaudimu.
Tokius palyginimus skatina augantis skolinimosi poreikis ir palūkanų išlaidos.
Vis dėlto dabartinės situacijos negalima automatiškai prilyginti 2008–2009 metų finansų krizei.
Šiandien Lietuva priklauso euro zonai, turi kitokią finansavimo struktūrą ir veikia kitomis ekonominėmis sąlygomis.
Tačiau ankstesnių krizių patirtis primena, kodėl svarbu laiku įvertinti didėjančius įsipareigojimus.
Jeigu ekonomikos augimas sulėtėtų, o biudžeto išlaidos toliau sparčiai didėtų, finansinių sprendimų laisvė galėtų sumažėti.
Ką tai gali reikšti pensijoms ir atlyginimams?
Augančios valstybės palūkanų išlaidos savaime nereiškia, kad bus mažinamos pensijos, atlyginimai ar socialinės išmokos.
Tokių sprendimų šiuo metu negalima laikyti neišvengiamais.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje brangesnis skolinimasis gali sumažinti biudžeto lankstumą.
Valstybei tenka vienu metu finansuoti sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, infrastruktūrą ir krašto gynybą.
Jeigu vis didesnė pajamų dalis skiriama palūkanoms, dėl likusių lėšų gali tekti konkuruoti skirtingoms viešųjų paslaugų sritims.
Tuomet politikams gali tekti svarstyti išlaidų prioritetus, papildomas pajamas arba lėtesnį kai kurių programų finansavimo augimą.
Tačiau konkretūs sprendimai priklausys nuo būsimų biudžetų ir ekonominės padėties.
Didelė dalis palūkanų iškeliauja iš Lietuvos
Dar vieną svarbią aplinkybę įvardijo Lietuvos bankas.
Šiuo metu apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos finansuoja užsienio investuotojai.
Tai reiškia, kad didelė dalis už valstybės skolą mokamų palūkanų atitenka užsienio kreditoriams.
Dėl šios priežasties Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto, kaip sudaryti daugiau galimybių Lietuvos gyventojams skolinti valstybei.
Spalio pradžioje pristatyta iniciatyva sukurti paprasčiau prieinamą valstybės obligacijų įsigijimo sistemą.
Jos tikslas – leisti gyventojams ir įmonėms investuoti mažesnes sumas, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir prireikus parduoti obligacijas iki išpirkimo.
Tai galėtų išplėsti valstybės finansavimo šaltinius.
Lietuvių santaupos – milijardinės
Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose viršija 30 milijardų eurų.
Dalis šių lėšų laikoma sąskaitose, už kurias mokamos mažos palūkanos arba jos apskritai nemokamos.
Todėl svarstoma sudaryti galimybę gyventojams paprasčiau investuoti į valstybės skolos vertybinius popierius.
Lietuvoje jau platinamos gynybos obligacijos, kurių bendra išplatinta vertė viršijo milijardą eurų.
Tačiau naujoji iniciatyva būtų platesnė ir galėtų tapti nuolatine investavimo galimybe.
Svarbu pabrėžti, kad valstybės obligacijos, kaip ir kitos investavimo priemonės, turi rizikų, o jų grąža priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Kas nutiktų, jeigu skolinimosi kaina dar padidėtų?
Net nedidelis palūkanų pokytis ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį valstybės biudžetui.
Pavyzdžiui, jeigu naujai pasiskolintiems 10 milijardų eurų būtų taikoma vienu procentiniu punktu didesnė metinė palūkanų norma, metinės palūkanų išlaidos už šią sumą būtų maždaug 100 milijonų eurų didesnės.
Tai tik iliustracinis skaičiavimas, o ne prognozė Lietuvai.
Realus poveikis priklauso nuo skolos grąžinimo terminų, fiksuotų palūkanų, naujų emisijų ir kitų sąlygų.
Vis dėlto pavyzdys atskleidžia, kodėl finansų rinkų pokyčiai valstybei tokie svarbūs.
Artėjantys metai pareikalaus sudėtingų sprendimų
Lietuva turi užtikrinti valstybės saugumą, finansuoti viešąsias paslaugas ir kartu išlaikyti tvarius finansus.
Šie tikslai ne visada lengvai suderinami.
Didėjant skolinimosi kainai, dar svarbiau tampa vertinti, kurios išlaidos sukuria ilgalaikę naudą ir kokį poveikį jos turės būsimam biudžetui.
Valstybės finansų tvarumas priklausys nuo ekonomikos augimo, mokesčių pajamų, skolinimosi sąlygų ir priimamų politinių sprendimų.
Lietuva dar nėra atsidūrusi finansų krizėje, tačiau skaičiai rodo aiškią tendenciją: už valstybės skolą teks mokėti vis daugiau. Jeigu prognozės pasitvirtins, 2028 metais vien palūkanoms gali prireikti 1,5 milijardo eurų. Tai pinigai, kurių nebus galima panaudoti kitoms valstybės reikmėms.
