Aidas Užkuraitis
Lietuvos valstybės finansai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Pristačius 2027 metų biudžeto projektą, du buvę finansų ministrai prabilo apie vis didėjančią skolą ir sprendimus, kurių pasekmes gali pajusti visa šalis. Gintarė Skaistė perspėja, kad nesuvaldžius išlaidų Lietuva gali susidurti su tokiomis problemomis, kokias patyrė Graikija ar Prancūzija. Rimantas Šadžius įsitikinęs, kad ateityje gali būti neišvengiama peržiūrėti mokesčius. Tačiau ar šalies finansinė padėtis iš tiesų tokia pavojinga?
Skaičiai, kurie privertė sunerimti
Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai reiškia, kad valstybė planuoja išleisti daugiau, negu surinks pajamų.
Trūkstamas lėšas reikės finansuoti skolinantis.
Dar vienas svarbus skaičius – valstybės skola. Prognozuojama, kad 2027 metų pabaigoje ji pasieks 48,2 procento BVP.
Pagal pateiktas projekcijas, 2028 metais skolos santykis su BVP gali peržengti 50 procentų ribą, o 2029-aisiais dar padidėti.
Nors šie rodikliai savaime nereiškia finansų krizės, jų augimas kelia klausimų dėl ilgalaikio valstybės finansų tvarumo.
Ypač tada, kai kartu didėja išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms ir anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams.
Gintarė Skaistė įspėjo dėl pavojingos krypties
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį į riziką, kuri kyla valstybei nuolat gyvenant skolon.
Jos vertinimu, problema yra ne vien konkrečių metų deficitas, bet ir ilgalaikė tendencija.
Jeigu valstybė nuolat prisiima naujų finansinių įsipareigojimų, tačiau nepasirūpina pakankamomis pajamomis jiems padengti, ateityje gali tekti priimti gerokai sunkesnius sprendimus.
G. Skaistė perspėjo, kad nesiimant veiksmų Lietuva gali susidurti su problemomis, primenančiomis Graikijos ar Prancūzijos finansinius sunkumus.
Toks palyginimas nereiškia, kad Lietuva jau išgyvena skolų krizę.
Tai įspėjimas apie galimas ilgalaikes pasekmes, jeigu skolinimosi poreikis ir toliau didėtų.
Rimantas Šadžius prabilo apie mokesčius
Kitas buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat mato priežasčių nerimauti.
Jo vertinimu, ateityje gali būti neišvengiamos mokesčių sistemos korekcijos.
Tai jautri tema, nes papildomos valstybės pajamos dažnai siejamos su didesne finansine našta gyventojams ar verslui.
Vis dėlto mokesčių korekcijos nebūtinai reiškia vien tarifų didinimą.
Jos gali apimti lengvatų peržiūrą, apmokestinimo bazės keitimą ar kitus sprendimus.
Kol nėra konkrečių teisės aktų projektų, negalima teigti, kad jau nuspręsta didinti kurį nors mokestį.
Tačiau pati diskusija rodo, kad dabartiniai valstybės įsipareigojimai kelia klausimą, iš kokių pajamų jie bus finansuojami ateityje.
Kodėl prisiminta būtent Graikija?
Graikija tapo vienu ryškiausių Europos valstybių skolų krizės pavyzdžių.
Po 2009 metų šalis susidūrė su itin didelėmis finansinėmis problemomis, prarado galimybę įprastomis sąlygomis skolintis rinkose ir buvo priversta įgyvendinti griežtas taupymo bei ekonomines reformas.
Šie sprendimai turėjo skaudžių pasekmių šalies ekonomikai ir gyventojams.
Tačiau Lietuvos ir tuometės Graikijos situacijos nėra tapačios.
Lietuvos valstybės skolos lygis gerokai mažesnis už tą, kuris buvo būdingas Graikijai prasidėjus jos krizei.
Be to, valstybės skolos dydis nėra vienintelis finansinio stabilumo rodiklis.
Svarbu ir ekonomikos augimas, skolinimosi kaina, valstybės pajamų struktūra bei pasitikėjimas tarptautinėse rinkose.
Todėl buvusių ministrų perspėjimą reikėtų suprasti kaip raginimą laiku imtis veiksmų, o ne kaip prognozę, kad Lietuvą neišvengiamai ištiks finansinis žlugimas.
Didžiausias iššūkis – kaip suderinti gynybą ir kitus poreikius
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augančias valstybės išlaidas, yra būtinybė stiprinti šalies gynybą.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti apie 5 procentus BVP – daugiau kaip 4,8 milijardo eurų.
Tokios išlaidos susijusios su Lietuvos saugumo poreikiais ir geopolitine situacija regione.
Tačiau kartu valstybė turi finansuoti švietimą, sveikatos apsaugą, socialines išmokas, pensijas, infrastruktūrą ir viešojo sektoriaus atlyginimus.
Kiekviena iš šių sričių turi savų poreikių.
Problema atsiranda tada, kai visiems įsipareigojimams vykdyti nepakanka surenkamų pajamų.
Tuomet tenka rinktis tarp papildomo skolinimosi, pajamų didinimo arba išlaidų peržiūros.
Valstybės kontrolė taip pat įžvelgia problemą
Nerimą dėl biudžeto tvarumo išreiškė ir valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad 2027–2029 metų biudžeto projekte trūksta aiškaus plano, kaip Lietuva grįš prie mažesnio deficito.
Pagal pateiktas projekcijas, deficitas viršytų 3 procentų BVP ribą ne vienus metus.
Valstybės kontrolės vertinimu, svarbu ne tik suplanuoti išlaidas, bet ir parodyti, kaip ateityje bus užtikrinamos joms reikalingos pajamos.
Jeigu ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai nebus subalansuoti, ateityje gali prireikti sudėtingesnių sprendimų.
Ar gyventojams jau reikia ruoštis didesniems mokesčiams?
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dėl buvusių ministrų perspėjimų automatiškai didės gyventojų pajamų mokestis, PVM ar kiti mokesčiai.
2027 metų biudžetas dar svarstomas Seime, o ateities mokesčių pakeitimams reikėtų atskirų politinių sprendimų ir teisės aktų.
Vis dėlto ilgalaikės valstybės finansų problemos gali paliesti gyventojus įvairiais būdais.
Jeigu valstybė skolintųsi vis brangiau, didesnė biudžeto dalis būtų skiriama palūkanoms mokėti.
Tai mažintų galimybes finansuoti kitas viešąsias paslaugas.
Kita vertus, atsakingai naudojamas skolinimasis gali būti naudingas, jeigu pinigai investuojami į saugumą, infrastruktūrą ir ilgalaikį ekonomikos augimą.
Svarbiausia – ar valstybė turi realų planą, kaip suvaldyti skolą ateityje.
Ar Lietuva iš tiesų artėja prie finansinės krizės?
Nors buvusių finansų ministrų perspėjimai skamba grėsmingai, dabartiniai duomenys neleidžia teigti, kad Lietuva jau yra ties finansinio žlugimo riba.
Europos Komisijos ekonominėse prognozėse numatomas tolesnis Lietuvos ekonomikos augimas.
Tačiau augantis deficitas ir skola reiškia, kad finansų politikos sprendimai tampa vis svarbesni.
Didesnis skolinimasis šiandien gali apriboti valstybės galimybes ateityje, ypač jeigu ekonomikos augimas sulėtėtų arba palūkanų normos padidėtų.
Todėl esminis klausimas yra ne tai, ar Lietuva rytoj taps antrąja Graikija.
Kur kas svarbiau, ar valstybė sugebės suderinti augančius poreikius su ilgalaikėmis finansinėmis galimybėmis.
Buvusių finansų ministrų perspėjimas siunčia aiškią žinią: kol Lietuvos ekonomika auga, dar yra laiko priimti sprendimus. Tačiau kuo ilgiau bus atidėliojamas valstybės finansų subalansavimas, tuo sudėtingesni sprendimai gali laukti ateityje.
