Tomas L.
Lietuva perėmė NATO sargybą Baltijos jūroje – taip galima apibūdinti birželio 30 dieną Klaipėdoje įvykusį sprendimą, kai Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms perduotas vadovavimas NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei SNMCMG1.
Vadovavimas Lietuvos karininkui patikėtas pusmečiui. Junginiui vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas komandoras Donatas Gečas, o štabas įsikūrė Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabe ir aprūpinimo laive N42 „Jotvingis“.
Šis sprendimas ne reiškia, kad Lietuva perėmė visos Baltijos jūros kontrolę ar kad regione prasidėjo karinė operacija. Tai – NATO rotacinės struktūros dalis, tačiau jos reikšmė Baltijos šalims išaugo dėl karo Ukrainoje, didėjančio dėmesio povandeninei infrastruktūrai ir galimų hibridinių grėsmių jūroje.
Vadovavimas perduotas Klaipėdoje
Vadovavimo perdavimo ceremonija birželio 30 dieną surengta Karo ir kruizinių laivų terminale Klaipėdoje. Iki tol junginiui pirmąjį 2026 metų pusmetį vadovavo Lenkijos karininkas komandoras Kacperis Sterne. Ceremonijos metu Lietuvos atstovui perduota vadovavimo pozicija ir NATO vėliava.
SNMCMG1 yra daugianacionalinis NATO jūrų pajėgų junginys. Jo pagrindinė paskirtis – ieškoti jūrinių minų, kitų sprogmenų ir istorinių karo laikų ginklų, taip pat padėti užtikrinti saugią laivybą. Junginio veikla nėra skirta vien tik galimam šiuolaikiniam konfliktui. Baltijos jūros dugne vis dar yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų paliktų minų, bombų, torpedų ir kitų pavojingų objektų.
Karinės jūrų pajėgos nurodo, kad Lietuva šiai grupei vadovauja jau trečią kartą. Anksčiau Lietuvos karininkai junginiui vadovavo 2014 ir 2020 metais. Tai rodo ne tik rotacinį NATO principą, bet ir sąjungininkų pasitikėjimą Lietuvos karinio jūrų štabo gebėjimais.
Grėsmė slypi ne tik virš vandens
Baltijos jūra pastaraisiais metais tapo viena jautriausių NATO regionų. Čia susikerta intensyvi komercinė laivyba, energetikos jungtys, telekomunikacijų kabeliai, dujotiekiai ir karinių pajėgų veikla. Dalis svarbiausios infrastruktūros yra ne sausumoje, o jūros dugne, todėl jos apsauga reikalauja specialių laivų, sonarų, povandeninių dronų ir narų komandų.
NATO yra sustiprinusi dėmesį Baltijos jūrai vykdydama „Baltic Sentry“ veiklą. Šios veiklos tikslas – gerinti sąjungininkų situacijos suvokimą, stebėti laivybą ir padėti apsaugoti povandeninę infrastruktūrą. Prie jos gali būti pasitelkiami ne tik karo laivai, bet ir jūrų patruliavimo orlaiviai, palydovai, bepiločiai aparatai bei kitos stebėjimo priemonės.
Priešmininių laivų grupė šioje sistemoje atlieka specifinį vaidmenį. Ji nėra skirta vien tik patruliuoti ar demonstruoti karinę galią. Jos specialistai turi nustatyti, ar jūros dugne esantis objektas yra mina, nekenksminga nuolauža, senas sprogmuo ar naujesnės kilmės įrenginys. Tam naudojami sonarai, nuotoliniu būdu valdomi povandeniniai aparatai ir narų komandos.
2025 metų gegužę prie Lietuvos krantų vykusios operacijos „Open Spirit“ metu NATO laivas apie 38 jūrmyles nuo Klaipėdos uosto vartų aptiko istorinę jūrinę miną. Toks atvejis nėra įrodymas, kad Baltijos jūroje prasidėjo nauja kasybos kampanija, tačiau jis primena, kad grėsmės jūros dugne yra realios ir gali kelti pavojų laivybai net taikos metu.
Ką reiškia Lietuvos vaidmuo
Lietuvos karininkui vadovaujant SNMCMG1, iš šalies bus koordinuojami tarptautinio junginio veiksmai. Tai reiškia planavimą, ryšį su kitais NATO laivų junginiais, užduočių paskirstymą ir bendrą situacijos vertinimą. Vadovaujantis štabas taip pat turi užtikrinti, kad skirtingų valstybių laivai galėtų veikti kaip viena komanda.
Liepos 1 dieną prie junginio veiklos prisidėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“. Kartu su laivu ir įgula NATO operacijoje dalyvauja Lietuvos štabo karininkai. Tai suteikia Lietuvai ne vien simbolinį, bet ir praktinį vaidmenį – šalies kariai dalyvauja priimant sprendimus ir koordinuojant veiksmus regione.
Šis vaidmuo svarbus ir dėl to, kad Baltijos jūroje vis dažniau kalbama ne tik apie tradicinį karo pavojų. Sąjungininkai vertina galimą infrastruktūros sabotažą, neaiškią laivų veiklą, povandeninių kabelių pažeidimus, palydos ir stebėjimo poreikį. Tai yra grėsmių vertinimai ir pasirengimo scenarijai, o ne patvirtinimas, kad kiekvienas incidentas buvo tyčinis ar susijęs su Rusija.
Naujas etapas Baltijos jūros saugumui
2026 metų birželį Baltijos regione taip pat vyko didelės NATO pratybos „BALTOPS“. Jose dalyvavo maždaug 6 tūkst. karių iš 15 sąjungininkių, o mokymų programoje buvo jūrų operacijos, oro gynyba, kovos su povandeniniais laivais veiksmai, priešmininės operacijos ir amfibinis išlaipinimas.
Be to, NATO šalys toliau plėtoja bepiločių jūrinių sistemų naudojimą. 2026 metų vasarį aštuonios sąjungininkės, tarp jų Lietuva, susitarė pereiti prie naujo „Task Force X-Baltic“ etapo. Jo tikslas – kurti ilgalaikes nacionalines jūrines capacidades, kurias prireikus būtų galima pasitelkti NATO užduotims ir nuolatiniam situacijos stebėjimui Baltijos jūroje.
Visa tai rodo, kad Baltijos jūra tampa ne atskira periferine zona, o svarbia NATO rytinio flango saugumo dalimi. Lietuva čia neperima vienvaldės kontrolės ir nepradeda karo veiksmų. Tačiau nuo birželio 30 dienos Lietuvos karininkas vadovauja vienam iš NATO nuolatinės parengties jūrinių junginių, o tai reiškia didesnę atsakomybę už laivybos saugumą, minų paiešką ir bendrą sąjungininkų pasirengimą regione.
