Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Naujienos

Latvijai prireikė Lietuvos: pasienyje su Baltarusija – beveik 10 tūkst. bandymų

Latvijos pasienyje su Baltarusija fiksuojamas toks neteisėtos migracijos spaudimas, kad vien savo pajėgomis kaimynė šios užduoties nebesprendžia. Į pagalbą nuo liepos mėnesio buvo siunčiami Lietuvos pasieniečiai, o naujausi Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad rugpjūčio 12 dieną į Latviją išvyko dar 20 Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Dar liepos viduryje skelbta, kad Latvijoje tarnybą jau vykdo 18 Lietuvos pasieniečių. Jie kartu su Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais stebi sieną su Baltarusija, užkerta kelią neteisėtiems sienos kirtimams ir atlieka kitas su sienos apsauga susijusias užduotis.

Skaičiai pasienyje išaugo kelis kartus

Liepos 16 dieną Lietuvos VRM skelbė, kad nuo metų pradžios Latvijos pareigūnai buvo užkirtę kelią į šalį patekti 6681 migrantui. Žmonės buvo sulaikyti, grąžinti į Baltarusiją arba atgrasyti dar Baltarusijos pusėje. Tuo metu Lietuvoje buvo užkirstas kelias 869 asmenims.

Šie skaičiai skyrėsi ne tik absoliučiu dydžiu. Latvijos ir Baltarusijos siena yra beveik keturis kartus trumpesnė už Lietuvos ir Baltarusijos sieną – atitinkamai apie 173 ir 679 kilometrus. Nepaisant to, Latvijos pasienyje fiksuotas gerokai didesnis bandymų patekti į Europos Sąjungą skaičius.

Situacija toliau keitėsi. Rugpjūčio 17 dieną atnaujintoje VRM informacijoje nurodyta, kad šiemet Latvijos pareigūnai jau buvo užkirtę kelią 9675 neteisėtiems migrantams, o Lietuvos pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 1105 asmenims. Tai reiškia, kad vėlesni oficialūs duomenys yra gerokai didesni už liepos viduryje skelbtus 6681 atvejį.

Svarbu pabrėžti: šie skaičiai reiškia užkardytus bandymus, sulaikytus ar į Baltarusiją grąžintus žmones, o ne tai, kad beveik 10 tūkst. migrantų pateko į Latviją. Institucijos taip pat nenurodo, kad kiekvienas atvejis buvo savarankiškas sienos kirtimas – dalis žmonių buvo atgrasyti dar nepasiekę Latvijos teritorijos.

Lietuvos pasieniečiai siunčiami į sudėtingiausius ruožus

Į Latviją buvo siunčiamos kelios Lietuvos pareigūnų grupės. Birželio pabaigoje skelbta apie devynių pasieniečių misiją, o liepos mėnesį Lietuvos vidaus reikalų ministerija jau nurodė, kad Latvijoje tarnauja 18 Lietuvos VSAT pareigūnų. Tarp jų buvo ir kinologai su tarnybiniais šunimis.

Rugpjūčio 12 dieną į kaimyninę šalį išvyko dar 20 pareigūnų. Jie, koordinuojami Latvijos institucijų, vykdo sienos stebėjimą, padeda užkardyti neteisėtą migraciją ir prisideda prie kitų valstybės sienos apsaugos darbų.

Tai nėra pirmas toks bendras atsakas. Lietuvos pasieniečiai Latvijos kolegoms padėjo ir 2023–2025 metais. Tačiau šių metų mastas rodo, kad pagalba tapo ne vien trumpalaike solidarumo akcija, o nuolatiniu regioninio saugumo mechanizmu.

Lietuvos institucijos taip pat fiksuoja vadinamąją antrinę migraciją. Dalis žmonių, neteisėtai patekusių į Latviją, vėliau bando judėti per Lietuvą ir Lenkiją į Vakarų Europą. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvos pareigūnai sulaikė 1546 migrantus, kurie, kaip nurodoma oficialioje informacijoje, į Latviją pateko iš Baltarusijos, o vėliau keliavo vakarų kryptimi. Šis srautas, palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, išaugo daugiau kaip keturis kartus.

Grėsmė vertinama ne tik kaip migracijos problema

Latvijos institucijos šią situaciją vertina plačiau nei vien kaip nelegalaus sienos kirtimo problemą. 2026 metų sausį Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad turima informacija ir užfiksuoti incidentai rodo Baltarusijos teisėsaugos bei karinių struktūrų dalyvavimą nukreipiant migrantus prie Latvijos sienos.

Latvijos pusė teigė nustačiusi atvejų, kai migrantai buvo vežami Baltarusijos karinėmis transporto priemonėmis, o pareigūnai dalyvavo organizuojant bandymus kirsti sieną. Taip pat buvo skelbta apie rastus ryšio įrenginius ir dokumentus, siejamus su Baltarusijos kariuomenės atstovu.

Šie teiginiai yra Latvijos institucijų pateiktas grėsmės vertinimas, o ne teismo sprendimas dėl kiekvieno konkretaus atvejo. Vis dėlto jų pagrindu migracijos srautas regione vertinamas kaip galima hibridinio spaudimo priemonė. Latvijos kariuomenė taip pat nurodė fiksuojanti elektroninio karo apraiškas, kylančias iš Baltarusijos teritorijos ir galinčias veikti ryšio bei navigacijos sistemas pasienyje.

Problema jau persikelia į Lietuvos vidines sienas

Didėjantis srautas iš Latvijos kelia klausimų ne tik Rygoje, bet ir Vilniuje. Liepos mėnesį Lietuvoje buvo sustiprintos patikros prie sienos su Latvija. LRT skelbė, kad per beveik mėnesį tokių patikrinimų metu buvo sulaikyta 120 migrantų.

Taip pat buvo svarstoma galimybė laikinai atkurti pasienio kontrolę su Latvija, jei srautų nepavyktų suvaldyti kitomis priemonėmis. Tačiau tai įvardyta kaip kraštutinė priemonė, galinti apsunkinti laisvą žmonių ir prekių judėjimą Šengeno erdvėje.

Kol kas Lietuva renkasi kitą kelią – stiprinti bendras operacijas, keistis informacija ir siųsti pareigūnus ten, kur spaudimas didžiausias. Tačiau skaičiai rodo, kad Latvijos ir Baltarusijos pasienio problema jau tapo viso Baltijos regiono išbandymu.

Karas Ukrainoje tęsiasi už šimtų kilometrų nuo Baltijos šalių, tačiau pasienyje naudojamos priemonės vis dažniau primena ne vien migracijos kontrolę. Kol kas nėra pagrindo teigti, kad Latvijos pasienyje prasidėjo karinis incidentas. Tačiau Lietuvos pasieniečių siuntimas, augantis bandymų skaičius ir Latvijos paskelbti duomenys rodo, kad spaudimas yra realus, o atsakas – vis labiau bendras.

Pasidalinkite
Apie autorių

Tomas L.

Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt - Vyr. redaktorius Tomas.