Vienas mano draugas negali tiesiog sėdėti vienoje vietoje ir nuolat keliauja po savo šalį, mėgsta dairytis į skirtingus rūsius ir palėpes, ieškoti įdomių ir retų dalykų.
Būtent tokias konservuotas sardines jis rado dar 1960 m.
Taip pat mėgstu įdomius senovinius daiktus ir paprašiau šio indelio sau – labai noriu sužinoti, kas ten gali būti tokiam ilgam galiojimo laikui. Taip, ir aš norėčiau kartais palyginti produkto kokybę.
Skirtumus pamačiau iš karto vos pradėjęs varstyti skardinę – ji tankesnė nei dabar, vadinasi, skardinės metalas kokybiškesnis ir patvaresnis.
Įdomiausia buvo, kai tik įkišau peilį ir pradėjau jį varstyti, atsirado toks skanus aromatas, kad burna pradėjo ašaroti. Atidarius nustebau, kad visas stiklainis pilnai užpildytas žuvimi, o ne marinatu, kaip dabar.
Ir pats sūrymas yra kokybiškas augalinis aliejus, o ne kažkas nesuprantamo, kaip dabar.
Negalėjau nepabandyti – skanu be gedimo užuominos. Taigi tais laikais jie tai darydavo specialiai žmonėms, o ne tam, kad iš žmonių užsidirbtų pinigų.