Kiek kainavo pietūs SSRS ir kuo buvo maitinama sovietų valgyklos 1984 metais?

ašau šį leidinį nesinaudodamas šiuolaikinėmis enciklopedijomis ir įvairiomis kulinarinėmis bei informacinėmis svetainėmis. Turiu gerą atmintį, todėl rašau tik savo prisiminimus. Kuo ir kaip buvo maitinama vienoje iš mūsų miesto valgyklų 1984 m. Jūsų mieste gali būti kitaip.

Tuo metu man buvo 18 metų, dirbau statybvietėje. Fiziniam darbui ir augančiam organizmui reikėjo kalorijų. Todėl pietų pertrauka ir valgykla mums, jauniesiems darbininkams, buvo šventas dalykas. Uždirbau daugmaž normalius pinigus, o pietums pinigų negailėjau. Be to, aš beveik nepusryčiaudavau. Viską, ką norėjau, ir dar daugiau pirkau valgykloje.

Turinys

1. Kas buvo parduodama valgykloje. Apytikslis patiekalų asortimentas iš atminties.
2. Pirmas valgis
3. Antrieji kursai
4. Trečiajame

Kas buvo parduodama valgykloje. Apytikslis patiekalų asortimentas iš atminties.

Pirmas valgis

Kopūstų sriuba, barščiai, rassolnik, žirnių sriuba, vištienos makaronai, pieno sriuba. Porcijos buvo didelės, dauguma lankytojų paėmė tik pusę porcijos. Taigi jie pasakė „pusė barščių“.

Antrieji kursai

Kotletai, kepsniai, kukuliai, kelių rūšių kepta žuvis, kepta vištiena, virtos kepenėlės, jautienos stroganovas, kukuliai. Kaip garnyrą bulvių košė, virti ryžiai, grikių košė, troškinti kopūstai, žirnelių košė, makaronai. Omletas visada buvo parduodamas.

Trečiajame

Arbata, kava, kompotas, pomidorų sultys. Nežinau, į kurį patiekalą dėti grietinę. Dažnai išgerdavau pusę stiklinės. Ir jis buvo visiškai neskiestas. Buvo daug įvairių kepinių: pyragų, bandelių, sulčių, trapių tešlų.

Kas dar atsitiko?  Agurkų salotos, silkė su svogūnais, vinigretė. Duona tuo metu nebuvo nemokama. Jie nusipirko.

Tokius pietus pirkau už maždaug rublį. Kartais mokėjau šiek tiek mažiau, kartais šiek tiek daugiau.

Pusė barščių, bulvių košė ir jautienos stroganovas, kepta žuvis, arbata, pomidorų sultys, pusė stiklinės grietinės, pora pyragėlių, keli gabalėliai duonos, silkė su svogūnais.

Dabar tegul kas nors pabando pasakyti, kad Sovietų Sąjungoje badavome.

Kad nebuvo ką valgyti, o valgyklose buvo prastas pasirinkimas ir virėjų gaminimas nebuvo skanus. Jei nebūtų skanu, eičiau į kitą valgyklą ar gamyklos virtuvę. Arba užsisakyčiau pietus. Ir man į statybvietę atnešdavo karštą plieniniuose termosuose.

Vienintelis dalykas, kurio valgyklose niekada nemėgau, buvo aliuminio šaukštai ir šakutės, bet maistas visada buvo skanus, pigus ir sotus. Tuo metu beveik visos įmonės turėjo valgyklas. Ir gamyklose, ir gamyklose, įvairiuose tyrimų institutuose ir trestuose. Negali būti kitaip. Pietums išleidau apie rublį. Mažiausiai nuo 80 kapeikų. Mano tėvas savo gamyklos valgykloje pietums išleido 60 kapeikų.

Skaitytojų pageidavimu straipsnį papildysiu. Ne, aš negyvenau Maskvoje ir nevalgiau regioninio komiteto valgykloje. Straipsnyje prisiminiau savo gimtąjį Ivanovo miestą ir Regioninės klinikinės ligoninės valgyklą. Į šią valgyklą galėjo patekti bet kas – tiek ligonis, tiek sveikas, medicinos personalas ir žmonės iš gatvės.

Jei jau tuo metu dirbote, tai per pietų pertrauką užsukote ir į maitinimo valgyklą, taip pat turite ką prisiminti. Komentaruose parašykite kiek išleidote pietums valgykloje ir kokiais metais tai buvo. Tai viskas. Būkite mandagūs savo komentaruose.