Tomas L.
Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje netrukus gali atsirasti naujas žaidėjas, kuris nesirenka lengviausio kelio. „Marytė retail“ planuoja veikti žemų kainų segmente, kuriame pirkėjų dėmesį jau seniai dalijasi „Lidl“, „Norfa“ ir dalis didžiųjų „Maximos“ pasiūlymų. Tačiau naujasis tinklas žada ne tik atverti pirmąsias parduotuves – per artimiausius kelerius metus jis nori sukurti iki 40 prekybos vietų visoje Lietuvoje.
Kol kas svarbiausia dėlionės dalis dar neatskleista. Rugpjūčio 31 dieną skelbta, kad pirmosios „Marytės“ parduotuvės turėtų pradėti veikti 2026 metų rugsėjį, o tikslios vietos ir išsamesni plėtros planai esą bus pristatyti rugsėjo antrojoje pusėje. Vadinasi, rugsėjo 13-ąją pirkėjai dar neturi oficialaus pirmųjų adresų sąrašo, tačiau laukimas jau persikėlė iš gandų lygmens į konkrečius verslo planus.
Šis startas išsiskiria ir tuo, kad dalis naujojo tinklo parduotuvių planuojama buvusiose „Mere“ patalpose. Būtent čia „Marytė“ gali įgyti pradinį pranašumą – jai nereikės visų prekybos vietų kurti nuo nulio, o patalpų perėmimas galėtų pagreitinti įėjimą į rinką. Vis dėlto vien greitai atvertų durų nepakaks. Tikrasis klausimas bus, ar naujasis tinklas sugebės pasiūlyti kainas, dėl kurių pirkėjai pakeistų įpročius.
Ekspertas mato vietos, tačiau vien pigumo pažado nepakaks
Prekybos tinklų ekspertas ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas yra sakęs, kad Lietuvoje teoriškai gali veikti naujas žemų kainų tinklas. Jo vertinimu, rinkoje dar yra niša, tačiau naujam žaidėjui teks spręsti ne tik kainų, bet ir prekybos vietų klausimą. Anksčiau ekspertas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą neateina daugiau tarptautinių tinklų ne vien dėl rinkos dydžio – dažnai tiesiog nėra tinkamų patalpų, į kurias būtų galima greitai įsikelti.
„Marytės“ situacija šiuo požiūriu kitokia. Tinklo steigėjas Povilas Ugianskis teigia, kad dalis parduotuvių bus kuriama perimant „Mere“ vietas ir sudarant sutartis su jų savininkais. Tai gali sumažinti pradinę plėtros naštą ir leisti tinklui greičiau pasiekti kritinį parduotuvių skaičių.
Tačiau mažų kainų formatas pats savaime negarantuoja sėkmės. Pirkėjai vertina ne vien pigiausią vieną pieno pakelį ar akcijinę kavą. Jiems svarbu, ar parduotuvėje galima rasti pagrindines savaitės prekes, ar nereikia dėl trūkstamo produkto važiuoti į kitą tinklą, kiek laiko užtrunka apsipirkimas ir ar kaina išlieka patraukli ne tik atidarymo dieną.
„Marytė“ kalba apie subalansuotą asortimentą ir galimybę sutaupyti kasdieniams pirkiniams. Tai leidžia manyti, kad tinklas gali rinktis ribotesnį, labiau atrinktą prekių pasirinkimą, panašų į kitų diskontų modelį. Mažiau skirtingų prekės ženklų reiškia paprastesnį lentynų valdymą, mažesnes logistikos sąnaudas ir galimybę daugiau dėmesio skirti greitai parduodamoms prekėms. Tačiau vartotojui tai taip pat gali reikšti mažesnį pasirinkimą.
Kaip „Marytės“ atėjimas gali paveikti „Lidl“, „Maximą“ ir kitus?
Pirmasis spaudimas greičiausiai būtų juntamas ne visoje rinkoje vienu metu, o konkrečiose vietovėse, kur naujos parduotuvės įsikurs šalia jau veikiančių tinklų. Jei „Marytė“ pasiūlytų pastebimai mažesnes įprastas kasdienio krepšelio kainas, konkurentai turėtų spręsti, ar atsakyti akcijomis, ar mažinti nuolatines kainas.
Tokios reakcijos Lietuvoje jau matomos. 2026 metų liepą „Maxima“ viešai akcentavo daugiau kaip 9 tūkstančių maisto prekių įprastų kainų mažinimą ir pradėjo aktyviau lyginti savo kainas su konkurentais. Petras Čepkauskas tuomet atkreipė dėmesį, kad kai kurios „Maximos“ įprastos kainos gali būti mažesnės nei kitų tinklų akcijų kainos. Jis taip pat nurodė, kad „Norfa“ į konkurentų kainų veiksmus yra reagavusi mažindama kai kurias savo kainas, o „Iki“ ir „Rimi“ dažniau remiasi aukštesne įprasta kaina bei stipriomis akcijomis.
Todėl „Marytės“ pasirodymas gali paskatinti dar aktyvesnę kovą dėl vadinamųjų kainos signalų. „Lidl“ turėtų ginti savo, kaip žemų kainų pirkėjams gerai žinomo tinklo, poziciją. „Maxima“ galėtų toliau stiprinti nuolatinių mažesnių kainų strategiją. „Norfa“ jau turi taupaus apsipirkimo reputaciją ir gali konkuruoti lokaliai, ypač regionuose. Tuo metu „Iki“ ir „Rimi“ greičiausiai bandytų pirkėją išlaikyti ne vien kaina, bet ir patogumu, šviežių produktų pasirinkimu, lojalumo pasiūlymais bei parduotuvių vietomis.
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vienas naujas tinklas iš karto pakeis visos rinkos kainų lygį. Tam reikėtų didelio parduotuvių tinklo, stabilaus tiekimo ir pakankamų apimčių, kad mažesnės kainos būtų finansiškai tvarios. Pirmosios parduotuvės gali būti agresyvesnės – atidarymo akcijos ir specialūs pasiūlymai padėtų pritraukti lankytojų. Daug svarbiau bus tai, kas vyks po kelių mėnesių, kai baigsis pradinis smalsumas.
Pirmųjų parduotuvių datos dar laukiama
„Marytė retail“ skelbia, kad į tinklo plėtrą per artimiausius trejus metus planuojama investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų. Pirmosios parduotuvės turėtų pradėti veikti 2026 metų rugsėjį, iki metų pabaigos planuojama pasiekti 20 prekybos vietų, o 2027 metais – 40.
Kol kas nėra patvirtinta, kuriame mieste duris atvers pirmoji „Marytė“, kiek tiksliai parduotuvių bus atidaryta rugsėjį ir kokios bus jų konkrečios darbo valandos. Bendrovė yra nurodžiusi, kad šią informaciją ketina paskelbti rugsėjo antrojoje pusėje. Todėl bet kokie socialiniuose tinkluose pasirodantys adresai ar datos, kol jų oficialiai nepatvirtino pats tinklas, turėtų būti vertinami atsargiai.
Rinkoje naujasis tinklas pasirodo tuo metu, kai konkurencija tarp didžiųjų prekybininkų jau yra itin aktyvi. 2025 metų pabaigoje LRT skelbė, kad Lietuvoje veikė apie 242 „Maximos“, 245 „Iki“, 160 „Norfos“, 83 „Lidl“ ir 87 „Rimi“ parduotuvės. Tuo pat metu tinklai optimizuoja savo tinklus, uždaro neefektyvias vietas, rekonstruoja parduotuves ir ieško lokacijų, kuriose galima surinkti pakankamą pirkėjų srautą.
Šiame fone „Marytės“ sprendimas pradėti nuo buvusių „Mere“ patalpų gali būti praktiškas, tačiau kartu jis taps ir pirmuoju išbandymu. Pirkėjai netruks palyginti ne tik kainas, bet ir parduotuvių būklę, prekių prieinamumą, aptarnavimą bei kasdienio apsipirkimo patogumą.
Jeigu „Marytė“ sugebės išlaikyti žemas kainas ne vien per atidarymo akcijas, jos atsiradimas gali tapti papildomu spaudimu visiems penkiems didiesiems tinklams. Tačiau jei ribotas asortimentas, nepatogios vietos ar tiekimo problemos nustelbs kainos pranašumą, naujasis vardas liks tik dar vienu bandymu įsitvirtinti sudėtingoje rinkoje. Atsakymas paaiškės ne per pirmąją atidarymo dieną, o tada, kai pirkėjai nuspręs, ar į „Marytę“ verta sugrįžti ir po pirmojo smalsumo.
