Juodojoje jūroje – pavojingas lūžis: dronai smogė dviem komerciniams laivams prie NATO šalies krantų, vienas nuskendo

Juodojoje jūroje antradienį įvyko incidentas, keliantis naujų klausimų dėl civilinės laivybos saugumo. Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dronai atakavo du komercinius laivus. Vienas jų patyrė kritinių pažeidimų ir nuskendo, o kitame kilo gaisras.

Bulgarijos valdžia skubiai pradėjo didelio masto gelbėjimo operaciją ir sušaukė atsakingų institucijų pasitarimą.

Tačiau svarbiausias klausimas kol kas lieka neatsakytas – kas pasiuntė dronus. Bulgarijos institucijos pabrėžia, kad atakos vykdytojas dar nenustatytas.

Viskas prasidėjo naktį – du laivai pateko į dronų ataką

Incidentas įvyko spalio 6-osios naktį, maždaug 70 jūrmylių į rytus nuo Bulgarijos miesto Bialos.

Bulgarijos vyriausybės duomenimis, du komerciniai laivai buvo atakuoti oro ir jūrų dronais.

Tai ypač rimtas incidentas todėl, kad ataka įvyko Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Bulgarija yra NATO ir Europos Sąjungos valstybė.

Skelbiama, kad tai pirmasis tokio pobūdžio išpuolis prieš komercinius laivus Bulgarijos ekonominėje zonoje.

Vienam laivui smūgis buvo lemtingas – ryšys su įgula nutrūko

Vienas atakuotų laivų – su Togo vėliava plaukęs krovininis laivas „Alfa Watan“.

Po atakos jo korpusas buvo smarkiai pažeistas ir laivas nuskendo.

Į nelaimės vietą pasukęs Bulgarijos keleivinis ir krovininis laivas „Dioscuria“ jūroje aptiko apvirtusią valtį, gelbėjimosi priemones ir liemenes.

Tačiau naujausiais Bulgarijos vyriausybės paskelbtais duomenimis, dingusio laivo įgulos narių paieškos tęsiamos.

Todėl kol kas negalima daryti išvadų apie jų likimą.

Antrajame laive kilo gaisras – prasidėjo skubi 18 žmonių evakuacija

Kitas atakuotas laivas – su Palau vėliava plaukęs „Able“.

Po smūgio jame kilo didelis gaisras, todėl įgulai teko palikti laivą.

Šį kartą gelbėjimo operacija buvo sėkminga – visi 18 įgulos narių buvo evakuoti.

Du jūrininkai patyrė rimtesnių sužalojimų ir buvo gabenami į Varną, kur jų laukė medikų komandos.

Tarp išgelbėtų įgulos narių yra Turkijos ir Indijos piliečių.

Bulgarijos premjeras sušaukė skubų pasitarimą – jo žodžiai buvo itin griežti

Po incidento Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas sukvietė gynybos, vidaus reikalų, saugumo ir kitų atsakingų institucijų atstovus.

Premjeras pareiškė, kad dviejų komercinių laivų ataka Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje yra visiškai nepriimtina ir šiurkščiai pažeidžia tarptautinę bei jūrų teisę.

Kartu jis perspėjo apie vis didesnę karo Ukrainoje geografinio išplitimo riziką.

Tačiau Bulgarijos valdžia kol kas viešai neįvardijo, kuri valstybė ar jėga atsakinga už šią konkrečią ataką.

Ir čia – svarbiausia detalė: kaltininkas dar nenustatytas

Juodojoje jūroje vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, įtarimai neišvengiamai krypsta į konflikto šalis.

Tačiau šiuo metu nėra oficialiai patvirtinta, kam priklausė „Alfa Watan“ ir „Able“ atakavę dronai.

Pirminiuose vertinimuose minima galima Rusijos atsakomybė, tačiau tai dar nėra tyrimo patvirtinta išvada.

Rusija iš karto incidento nekomentavo.

Todėl teigti, kad šiuos du laivus atakavo būtent Rusijos dronai, šiuo metu būtų per anksti.

Nerimą kelia tai, kas Juodojoje jūroje nutiko vos diena anksčiau

Bulgarijos incidentas nėra vienintelis pastarųjų dienų smūgis komercinei laivybai šiame regione.

Diena anksčiau Juodojoje jūroje po drono atakos užsidegė ir vėliau nuskendo Turkijai priklausęs krovininis laivas.

Per tą incidentą žuvo du žmonės, dar 11 įgulos narių buvo išgelbėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl šios atakos apkaltino Rusiją. Tai yra Ukrainos pareikšta pozicija; Bulgarijoje įvykusio naujo incidento vykdytojas kol kas oficialiai nenustatytas.

Į situaciją jau sureagavo ir Europos Komisija

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad atakos prieš civilinę laivybą yra nepriimtinos.

Jos teigimu, situacija Juodojoje jūroje tampa vis labiau neraminanti, nes pavojus kyla komerciniams laivams ir jų įguloms.

Dabar dėmesys krypsta ne tik į vykdomą tyrimą, bet ir į tai, ar pastarųjų dienų incidentai yra tarpusavyje susiję.

Pasekmes gali pajusti gerokai daugiau žmonių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio

Juodoji jūra yra svarbus tarptautinės prekybos kelias. Ja gabenami grūdai, naftos produktai ir daugybė kitų krovinių.

Kuo pavojingesnė tampa laivyba, tuo labiau didėja draudimo, transportavimo ir kitų logistikos grandinės dalių kaštai.

Bulgarijos premjeras jau perspėjo, kad besikartojantys incidentai apsunkina laivybą ir didina draudimo išlaidas.

Todėl ilgai trunkantis nesaugumas Juodojoje jūroje teoriškai gali paveikti ir krovinių gabenimo kainas kitose Europos šalyse.

Dabar vyksta dvi operacijos vienu metu – žmonių paieška ir galimos taršos stebėjimas

Bulgarijos karinės jūrų ir oro pajėgos, pasienio policija bei jūrų administracijos tarnybos įsitraukė į gelbėjimo operaciją.

Pagrindinis prioritetas – surasti nuskendusio „Alfa Watan“ įgulos narius.

Kartu stebima, ar nuskendęs laivas nesukels aplinkos taršos.

Bulgarijos institucijos taip pat seka dar vieną apgadintą ir be įgulos Juodojoje jūroje dreifuojantį laivą, kurio valdymo sistema neveikia.

Juodojoje jūroje peržengta dar viena pavojinga riba

Šį kartą kalbama ne apie karinį laivą ar karinį objektą.

Atakuoti du komerciniai laivai, plaukę Bulgarijos – NATO ir ES valstybės – išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Vienas jų jau yra jūros dugne. Kito 18 žmonių įgulą pavyko išgelbėti, tačiau du jūrininkai buvo rimčiau sužeisti.

Dabar svarbiausi atsakymai dar tik laukiami: kas pasiuntė dronus, kodėl taikiniais tapo būtent šie laivai ir ar kelias dienas iš eilės Juodojoje jūroje vykstantys incidentai žymi naują, gerokai pavojingesnį karo etapą civilinei laivybai.