Lietuvos pasienyje sustabdytas neįprastas krovinys. Iš Baltarusijos atvykęs sunkvežimis gabeno net septynias tonas grybų, tačiau įvažiuoti į Lietuvą jam nebuvo leista. Pasieniečiams kilo įtarimų dėl galimos radioaktyviosios taršos. Šis incidentas priminė apie pavojų, kurio neįmanoma nustatyti vien pažvelgus į maisto produktus.
Įtarimų sukėlė iš Baltarusijos gabentas krovinys
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė apie incidentą Lietuvos pasienyje.
Iš Baltarusijos atvykęs krovininis automobilis gabeno maždaug septynias tonas grybų.
Tačiau krovinys nepasiekė numatytos kelionės vietos Lietuvoje.
Pasieniečiams kilo įtarimų, kad grybai gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.
Dėl šios priežasties sunkvežimiui nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvos teritoriją.
Svarbu pabrėžti, kad įtarimas dėl radioaktyvumo dar nereiškia, jog laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinta pavojinga tarša.
Kodėl būtent grybai kelia ypatingą dėmesį?
Grybai pasižymi savybe iš aplinkos kaupti įvairias medžiagas.
Priklausomai nuo augimo vietos, grybų rūšies ir dirvožemio savybių, juose gali kauptis ir radioaktyvieji elementai.
Vienas geriausiai žinomų – radioaktyvusis cezis-137.
Šis radionuklidas gali išlikti aplinkoje daugelį metų.
Po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės katastrofos radioaktyviųjų medžiagų pateko į įvairių Europos regionų aplinką.
Dėl to kai kuriose vietovėse miško grybai iki šiol tikrinami dėl galimos radioaktyviosios taršos.
Tačiau vien faktas, kad grybai atvežti iš Baltarusijos, neįrodo, jog jie užteršti.
Tam būtini patikimi matavimai ir tyrimų rezultatai.
Pavojus, kurio neįmanoma pamatyti
Galima radioaktyvioji tarša skiriasi nuo daugelio kitų maisto kokybės problemų.
Radioaktyviųjų medžiagų buvimo neįmanoma patikimai nustatyti pagal grybų spalvą, kvapą ar skonį.
Net iš pažiūros visiškai įprastas produktas gali reikalauti papildomos patikros.
Todėl maisto saugos ir pasienio kontrolės institucijos naudoja specialią matavimo įrangą.
Jeigu nustatomas įtartinas signalas, gali būti atliekami papildomi patikrinimai.
Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas aptiktas radioaktyvumo požymis reiškia pavojų sveikatai.
Vertinama, kokių radionuklidų aptikta ir koks jų aktyvumas.
Kodėl krovinio neįleido į Lietuvą?
Pasienio kontrolės tikslas – užkirsti kelią galimai nesaugių produktų patekimui į šalį.
Kai kyla pagrįstų įtarimų dėl krovinio saugumo, atsakingos institucijos gali imtis prevencinių priemonių.
Šiuo atveju VSAT pranešė, kad septynias tonas grybų gabenusiam automobiliui nebuvo leista įvažiuoti į Lietuvą.
Toks sprendimas leidžia išvengti situacijos, kai galimai nesaugus krovinys patenka į prekybos ar maisto tiekimo grandinę, kol jo saugumas nėra aiškus.
Vis dėlto iš turimos informacijos negalima nustatyti, koks tiksliai buvo įtarimų pagrindas, ar buvo atlikti laboratoriniai tyrimai ir kokie galutiniai jų rezultatai.
Ar dėl šio incidento turėtų sunerimti pirkėjai?
Vienas pasienyje sustabdytas krovinys nereiškia, kad Lietuvos parduotuvėse parduodami grybai yra nesaugūs.
Šis atvejis susijęs su konkrečiu iš Baltarusijos atvykusiu sunkvežimiu ir jo gabentu kroviniu.
Nėra pagrindo iš šio incidento daryti išvadą, kad visi iš tos šalies atvežami grybai yra radioaktyvūs.
Tačiau istorija parodo, kodėl maisto produktų kilmė ir jų kontrolė yra svarbūs vartotojų saugumui.
Ypač atidžiai vertinami produktai, kurie dėl savo biologinių savybių gali kaupti tam tikrus aplinkos teršalus.
Septynios tonos, kurios taip ir nepasiekė Lietuvos
Šio incidento mastą atskleidžia vienas skaičius – septynios tonos.
Tai didelis maisto produktų kiekis, kuris galėjo būti skirtas tolesniam perdirbimui arba prekybai.
Tačiau apie konkrečią krovinio paskirties vietą ar gavėją pateiktoje informacijoje nepranešama.
Taip pat kol kas neaišku, ar vėliau buvo patvirtinta, kad grybai iš tiesų buvo užteršti.
Aišku viena: pasieniečiams kilus įtarimų dėl galimos radioaktyviosios taršos, krovinys į Lietuvą nebuvo įleistas.
Šis atvejis dar kartą primena, kad maisto saugumo grėsmių ne visada galima pastebėti plika akimi.
O kaip manote jūs – ar iš Baltarusijos įvežamiems miško grybams turėtų būti taikoma dar griežtesnė kontrolė?




