Iki metų pabaigos: Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą

Lietuva nusprendė iki 2026 metų pabaigos pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros objektų apsaugą. Sprendimas priimtas įvertinus saugumo aplinką regione ir poreikį iš anksto pasirengti galimoms grėsmėms, įskaitant hibridines provokacijas.

Apie tai rugpjūčio 17 dieną paskelbė Krašto apsaugos ministerija. Ministerija pabrėžė, kad sustiprinta apsauga pratęsiama kaip prevencinė priemonė. Tai reiškia, kad institucijos nepatvirtino konkretaus naujo išpuolio Lietuvoje, tačiau mato priežasčių toliau taikyti papildomas saugumo priemones.

Sprendimas galios iki metų pabaigos

Krašto apsaugos ministro įsakymu sustiprintos kritinės infrastruktūros apsaugos laikotarpis pratęstas iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. KAM nurodė, kad taikomos priemonės buvo peržiūrėtos kartu su Vidaus reikalų ministerija, o jų galiojimas bus vertinamas atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad apsaugos pratęsimas yra prevencinis sprendimas. Pasak jo, jeigu sustiprintų priemonių poreikis išnyktų, jos galėtų būti sustabdytos anksčiau. Vadinasi, dabartinis sprendimas nėra automatinis teiginys, kad Lietuvoje netrukus įvyks karinis incidentas ar išpuolis prieš konkretų objektą.

Vis dėlto pats faktas, kad papildoma apsauga paliekama galioti iki metų pabaigos, rodo, jog valstybė kritinės infrastruktūros saugumą vertina kaip vieną svarbiausių nacionalinio atsparumo sričių. Tokie objektai gali būti susiję su energetika, ryšiais, transportu, vandens tiekimu ir kitomis paslaugomis, nuo kurių priklauso kasdienis šalies gyvenimas.

Institucijos ruošiasi galimoms provokacijoms

Vidaus reikalų ministerija dar birželio 11 dieną skelbė, kad Lietuvoje stiprinama strateginių objektų apsauga dėl galimų Rusijos provokacijų. Ministerija tuomet nurodė, kad Rusijos eskalacinė retorika ir nepagrįsti pareiškimai apie Baltijos šalių teritorijos ar oro erdvės naudojimą gali būti mėginimas didinti įtampą regione.

VRM teigė neatmetanti galimybės, kad Rusija, siekdama didinti įtampą, gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Svarbu pabrėžti: tai buvo institucijos grėsmės vertinimas, o ne patvirtinimas, kad toks išpuolis jau įvyko ar kad jis neišvengiamai įvyks.

Pagal birželį paskelbtą informaciją, svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų fizinę apsaugą stiprina Viešojo saugumo tarnyba. Prireikus jai pagalbą galėtų teikti Lietuvos kariuomenė. Tokia schema leidžia atskirti kasdienę objektų apsaugą nuo karinio reagavimo, kuris būtų pasitelkiamas tik esant atitinkamam poreikiui.

Institucijų dėmesys krypsta ne tik į galimą tiesioginį smurtą. Kritinei infrastruktūrai gali grėsti sabotažas, dronų naudojimas, kibernetinės atakos, ryšių trikdžiai, dezinformacija ar bandymai sutrikdyti svarbių paslaugų veikimą. Todėl apsaugos stiprinimas apima ne vien fizinį pareigūnų buvimą, bet ir pasirengimą veikti sutrikus įprastoms sistemoms.

Ką reiškia „sustiprinta“ apsauga?

Viešai skelbiamoje informacijoje nėra detalizuojama, kurie konkretūs objektai patenka į papildomų priemonių taikymo apimtį ir kokie tiksliai apsaugos režimai jiems nustatyti. Tokia informacija dažnai nėra atskleidžiama dėl saugumo priežasčių.

Tačiau VRM nurodo, kad papildomą fizinę apsaugą užtikrina VST, o strateginių objektų apsaugos priemonės gali būti derinamos su kitų institucijų pajėgumais. Rugpjūčio 20 dieną vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas lankėsi Klaipėdos rajone, kur vertino kritinės infrastruktūros apsaugą ir civilinės saugos parengtį.

Vizito metu daug dėmesio skirta suskystintųjų gamtinių dujų terminalui „Independence“. VRM jį įvardijo kaip valstybei kritiškai svarbų strateginį energetikos objektą. Ministerija skelbė, kad terminalas saugomas visą parą, naudojant povandenines, antžemines ir oro apsaugos priemones.

Rugpjūčio 20 dieną VRM taip pat pabrėžė, kad saugumo situacija regione yra stabili, tačiau rizikos nuolat stebimos. Šis vertinimas svarbus, nes jis nepatvirtina prielaidų apie prasidėjusį puolimą ar neišvengiamą eskalaciją. Lietuva stiprina pasirengimą ne todėl, kad būtų paskelbta apie karo veiksmus šalies teritorijoje, o todėl, kad nori sumažinti galimų krizių poveikį.

Signalas visuomenei – būti pasiruošusiai

Sprendimas pratęsti apsaugą siunčia dvi žinutes. Pirmoji skirta potencialiems priešiškiems veikėjams: Lietuva stebi situaciją ir nenori, kad kritiniai objektai liktų pažeidžiami. Antroji – visuomenei: valstybė rengiasi ne vien blogiausiam kariniam scenarijui, bet ir įvairiems trikdžiams, kurie galėtų paveikti elektrą, ryšius, transportą ar energijos tiekimą.

Tokio pobūdžio priemonės ypač aktualios dėl Lietuvos geografinės padėties. Šalis ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, o Baltijos regione išlieka Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltas saugumo neapibrėžtumas. Vis dėlto vien geografija savaime neįrodo, kad konkretus incidentas yra planuojamas ar kad karas persikels į Lietuvą.

Valdžios institucijų sprendimas galios iki 2026 metų pabaigos, tačiau jis nėra nekintamas. KAM aiškiai nurodė, kad priemonių intensyvumas bus toliau vertinamas, o poreikiui išnykus sustiprinta apsauga galėtų būti nutraukta.

Kol kas pagrindinis faktas yra toks: Lietuva papildomą kritinės infrastruktūros apsaugą pratęsė prevenciškai. Tai pasirengimo ir rizikos valdymo priemonė, o ne pranešimas apie jau prasidėjusį išpuolį, įsiveržimą ar karinę operaciją šalies teritorijoje.