Aidas Užkuraitis
Vienas garsiausių Lietuvos kalinių Henrikas Daktaras jau ne vieną dešimtmetį siekia dienos, kai galėtų palikti įkalinimo įstaigą. Tačiau naujausi teismų sprendimai atskleidė aplinkybę, kuri jo planus ir vėl sužlugdė. Nors nuteistojo elgesyje pastebima teigiamų pokyčių, teisėjams to nepakako. O tuo metu jo žmona Ramutė Daktarienė toliau sprendžia šeimos turto klausimus ir mėgina parduoti garsųjį namą Užliedžiuose.
Henriko Daktaro pavardė Lietuvos kriminalinėje istorijoje žinoma jau kelis dešimtmečius.
Kadaise su viena įtakingiausių Kauno nusikalstamų grupuočių sietas vyras šiandien dienas leidžia Pravieniškių kalėjime.
Jo gyvenimas kardinaliai pasikeitė, tačiau viena aplinkybė išlieka nepakitusi – teismai vis dar nemato pakankamo pagrindo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Ir vis dėlto naujausiuose teismų dokumentuose atsirado detalių, kurios leidžia geriau suprasti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė garsaus nuteistojo kasdienybė.
Šeštasis bandymas baigėsi netikėtu įvertinimu
2026 metų vasario 18 dieną Kauno apygardos teismas nagrinėjo klausimą, ar Henrikui Daktarui paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos būtų galima pakeisti terminuota bausme.
Tai buvo jau šeštasis bandymas pasiekti tokį sprendimą.
Pagal Lietuvos įstatymus, iki gyvos galvos nuteistas asmuo, atlikęs bent 20 metų bausmės, tam tikromis sąlygomis gali siekti jos pakeitimo.
Tačiau tai nėra automatinė teisė išeiti į laisvę.
Teismas privalo įvertinti nuteistojo elgesį, požiūrį į nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kitus kriterijus.
H. Daktaro atveju buvo nustatyta, kad formaliąją sąlygą jis atitinka.
Tačiau svarbiausias klausimas buvo visai kitas – ar jo elgesio pokyčiai yra pakankamai tvirti, kad būtų galima svarstyti švelnesnę bausmę?
Teismas pripažino pažangą, bet pastebėjo vieną problemą
Teismo dokumentuose nurodyta, kad H. Daktaras dirba, dalyvauja resocializacijos programose ir palaiko ryšius su artimaisiais.
Taip pat nustatyta, kad jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų.
Tai reikšmingi pokyčiai, kuriuos teisėjai įvertino.
Tačiau atlikta rizikos analizė parodė, kad nuteistojo keliama grėsmė įkalinimo įstaigoje vertinama kaip žema, o išėjus į laisvę ji galėtų padidėti iki vidutinės.
Teismui taip pat kilo abejonių dėl H. Daktaro požiūrio į praeityje padarytus nusikaltimus.
Nors jis yra išreiškęs apgailestavimą, jo kaltės ir atsakomybės prisiėmimas, teismo vertinimu, nėra nuoseklus.
Būtent ši aplinkybė kartu su kitais rizikos veiksniais tapo svarbiu argumentu atsisakyti švelninti bausmę.
Kovo mėnesį paaiškėjo galutinis atsakymas
Po nepalankaus Kauno apygardos teismo sprendimo H. Daktaras ir jo gynėjas pateikė skundą.
Tačiau 2026 metų kovo 24 dieną Lietuvos apeliacinis teismas jį atmetė.
Teisėjai pripažino, kad nuteistasis deda pastangų keisti savo elgesį.
Vis dėlto buvo nuspręsta, kad teigiami pokyčiai pastebimi palyginti neseniai, todėl dar negalima jų laikyti pakankamai stabiliais.
Apeliacinis teismas paliko galioti ankstesnę nutartį.
Šis sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną ir nebegalėjo būti skundžiamas.
Taigi dar vienas H. Daktaro bandymas siekti terminuotos laisvės atėmimo bausmės baigėsi nesėkmingai.
Kol vyras kalėjime, Ramutė Daktarienė sprendžia kitą problemą
Tuo metu H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė jau daugelį metų rūpinasi šeimos nekilnojamuoju turtu.
Didžiausio dėmesio sulaukia Užliedžiuose esantis daugiau kaip 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas.
Dėl savo dydžio ir architektūros pastatas visuomenėje pramintas „Daktarų pilimi“.
Šis namas ilgą laiką buvo vienas ryškiausių su šeima siejamų turto objektų.
Tačiau jo istorijoje netrūko teisinių kliūčių.
2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino namui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Po šio sprendimo atsirado galimybė laisviau disponuoti turtu.
Vis dėlto parduoti įspūdingą pastatą pasirodė ne taip paprasta.
Už namą norėjo milijono – tačiau pirkėjo paieškos užsitęsė
Dar 2018 metais H. Daktaras viešai kalbėjo apie norą parduoti Užliedžių namą.
Tuomet jis nurodė pageidaujantis gauti maždaug milijoną eurų.
Vėliau namas buvo siūlomas už 950 tūkstančių eurų.
Skelbimuose minėtas 644 kvadratinių metrų pastatas ir beveik 44 arų žemės sklypas.
Tokio dydžio nekilnojamasis turtas Lietuvos rinkoje nėra įprastas.
Didelis plotas, išskirtinė architektūra ir didelė prašoma suma reiškia, kad potencialių pirkėjų ratas gali būti gana siauras.
Tačiau šeimai šis namas turi ne vien finansinę reikšmę.
Per daugelį metų jis tapo ir nuolatiniu visuomenės dėmesio objektu.
Žmonos žodžiai apie namą atskleidė kitokią istorijos pusę
Dar prieš kelerius metus Ramutė Daktarienė viešai kalbėjo, kad įspūdingo namo statyba galėjo būti viena didžiausių šeimos klaidų.
Jos teigimu, pastatas pritraukė pernelyg daug dėmesio ir tapo neatsiejama viešojo H. Daktaro įvaizdžio dalimi.
Moteris svarstė, kad būtų geriau namą parduoti ir pradėti kitokį gyvenimo etapą.
Tuo metu pats H. Daktaras viename ankstesniame interviu yra minėjęs, kad galimybę išėjus į laisvę gyventi svarstytų ir Ispanijoje, kur buvo įsikūrusi jo dukra.
Tačiau šie pasisakymai buvo išsakyti prieš daugelį metų.
Nėra pagrindo teigti, kad tokie planai išliko nepakitę ir šiandien.
Dar vienas teisinis ginčas užsitęsė beveik tris dešimtmečius
2026 metų birželį R. Daktarienė vėl kreipėsi į teismą.
Šįkart ginčas buvo susijęs su žemės sklypu Užliedžiuose.
Moteris siekė panaikinti dar 1997 metais nustatytą turto areštą.
Ji aiškino, kad visi teismo priteisti civiliniai ieškiniai jau yra atlyginti, tačiau senas apribojimas vis dar likęs registruose.
Pasak R. Daktarienės, dalį sklypo jai buvo padovanojęs brolis, o kitą dalį ji įsigijo dar 1994 metais.
Moteris teisme užsiminė, kad ateityje žemę galbūt norėtų parduoti.
Tačiau pirmasis posėdis neįvyko taip, kaip planuota.
Į jį neatvyko Generalinės prokuratūros atstovas, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
Šis ginčas dar kartą parodė, kad su Daktarų šeimos turtu susiję klausimai teismuose sprendžiami net praėjus dešimtmečiams.
Ar Henrikas Daktaras dar gali tikėtis kitokio sprendimo?
Lietuvos įstatymai numato galimybę ateityje iš naujo vertinti iki gyvos galvos nuteisto žmogaus bausmės pakeitimo klausimą.
Tačiau kiekvieną kartą būtina iš naujo įvertinti nustatytus kriterijus.
Svarbus ne vien atliktos bausmės laikotarpis.
Teismai vertina, ar nuteistasis rodo ilgalaikę pažangą, ar sumažėjo jo nusikalstamo elgesio rizika ir ar jis yra pasirengęs gyventi laikydamasis įstatymų.
Todėl vien geri elgesio įvertinimai kalėjime dar negarantuoja palankaus sprendimo.
H. Daktaro atveju 2026 metų teismų nutartys parodė, kad pažanga pripažįstama, tačiau jos kol kas nepakanka.
Viena istorija, du visiškai skirtingi gyvenimai
Šiandien H. Daktaro ir jo šeimos gyvenimas vyksta tarsi dviejose skirtingose realybėse.
Jis pats atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškėse.
Tuo metu jo žmona rūpinasi nekilnojamuoju turtu, sprendžia teisinius ginčus ir ieško galimybių parduoti šeimos namą.
Teismai jau yra priėmę ne vieną sprendimą dėl Daktarų šeimos turto.
Tačiau šie sprendimai neturi tiesioginės įtakos H. Daktarui paskirtai bausmei.
Didžiausia šios istorijos intriga slypi ne prabangioje Užliedžių pilyje ir net ne milijoninėje jos kainoje. Teismas jau pripažino, kad H. Daktaro elgesys keičiasi, tačiau kartu nurodė priežastis, dėl kurių jis vis dar negali tikėtis švelnesnės bausmės. Ar ateityje šis vertinimas pasikeis, priklausys nuo naujų aplinkybių ir teismo sprendimų.
