Aidas Užkuraitis
Iš Sibiro sklindančios prieštaringos žinios sukėlė nerimą už Rusijos ribų. Irkutsko srityje mirus 28-erių Kovos su maru instituto darbuotojai, imtasi neįprastų epidemiologinių priemonių – dalyje gydymo įstaigų įvesti apribojimai, artimą kontaktą turėję žmonės stebimi, o į regioną atvyko aukšto rango Rusijos sveikatos pareigūnai.
Didžiausias klausimas kol kas lieka neatsakytas: ar jauna laboratorijos darbuotoja iš tiesų buvo užsikrėtusi maru?
Rusijos institucijos to nepatvirtina ir skelbia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo. Tačiau situaciją jau stebi Europos Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei JAV institucijos.
Svarbiausia – šiuo metu nėra duomenų, kad maras būtų pradėjęs plisti Europoje. ES gyventojams vertinama rizika išlieka labai maža.
Viskas prasidėjo nuo 28-erių moters – netrukus regione prasidėjo neįprastas sujudimas
Darja Šipilova dirbo Irkutsko kovos su maru tyrimų institute Sibire.
Spalio pradžioje jauna moteris susirgo ir spalio 2-ąją mirė.
Būtent tada pradėjo sklisti informacija apie galimą ryšį su marą sukeliančia bakterija Yersinia pestis.
Neoficialiuose pranešimuose buvo teigiama, kad rugsėjo 25 dieną laboratorijoje galėjo įvykti incidentas, kurio metu darbuotoja galėjo susidurti su pavojingu patogenu.
Tačiau ši aplinkybė oficialiai nepatvirtinta.
Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba paskelbė kitokią versiją – atlikus tyrimus esą neaptikta mikroorganizmų, kuriuos būtų galima susieti su moters profesine veikla.
Oficialiai jos mirties priežastis apibūdinama kaip neaiškios kilmės plaučių uždegimas.
Tačiau po oficialaus paneigimo nutiko tai, kas sukėlė dar daugiau klausimų
Nepaisant raginimų nepanikuoti, regione imtasi įvairių atsargumo priemonių.
Pranešta apie apribojimus keliose Irkutsko gydymo įstaigose. Žmonės, turėję kontaktą su mirusia darbuotoja, buvo identifikuojami, tikrinami ir stebimi medikų.
Šelechove veikiančioje aliuminio gamykloje spalio 3 dieną darbuotojams buvo nurodyta dėvėti kaukes.
Dar daugiau sumaišties sukėlė Baikalsko administracijos pranešimas, kuriuo gyventojams buvo rekomenduota laikinai nevykti į Šelechovą ir aplinkines gyvenvietes dėl informacijos apie galimą maro atvejį.
Vėliau šis pranešimas buvo pašalintas.
Toks informacijos chaosas neišvengiamai paskatino gandus.
Vienu metu pasirodė skaičius – beveik 200 žmonių
Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad dėl galimo kontakto stebimi beveik 200 žmonių.
Iš pradžių buvo skelbta apie 189 asmenis, vėliau – apie 197.
Tačiau dalis publikacijų ir įrašų apie galimą maro plitimą vėliau buvo pašalinti.
Naujesniais oficialiais duomenimis, visi nustatyti artimi kontaktai buvo paimti medikų priežiūron, tačiau naujų susirgimų tarp instituto darbuotojų nebuvo nustatyta.
Irkutsko srities vadovas taip pat skelbė, kad stebimiems žmonėms ligos požymių nenustatyta, o laboratorinių tyrimų rezultatai buvo neigiami.
Tai yra viena svarbiausių aplinkybių vertinant dabartinę situaciją.
Žinia pasiekė Briuselį – Europos Komisija jau stebi, kas vyksta
Situacija Sibire neliko vien Rusijos vidaus klausimu.
Europos Komisija patvirtino žinanti apie pranešimus, susijusius su galimu laboratoriniu incidentu.
Komisijos atstovė Eva Hrncirova pareiškė, kad visuomenės sveikatos rizikos nėra nuvertinamos.
Europos institucijos palaiko ryšį su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistais bei Pasaulio sveikatos organizacija.
Kol kas Briuselis nesiima ypatingų skubių priemonių.
Tačiau situacija stebima itin atidžiai.
Viena detalė paaiškina, kodėl žodis „maras“ Europoje skamba taip neįprastai
Europoje vietinio maro atvejų nefiksuojama daugiau nei pusę amžiaus.
Tačiau pati liga pasaulyje neišnyko.
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Natūralūs jos židiniai tebėra kai kuriose Afrikos, Azijos ir Amerikos teritorijose.
Tokių natūralių židinių yra ir Sibire, kur bakterija gali cirkuliuoti tarp laukinių graužikų bei jų parazitų.
Žmonių susirgimai Rusijoje yra labai reti.
Iki dabartinio įtariamo atvejo paskutinis žinomas žmogaus užsikrėtimas Rusijoje buvo registruotas 2016 metais Altajaus Respublikoje.
Tačiau šiuolaikinis maras nėra tas pats, ką žmonės prisimena iš istorijos vadovėlių
Pats ligos pavadinimas neišvengiamai primena istorines epidemijas, nusinešusias milijonus gyvybių.
Šiandien situacija medicinoje visiškai kitokia.
Maras yra bakterinė infekcija, todėl laiku diagnozuotas gali būti gydomas antibiotikais.
Didžiausią susirūpinimą šiuo atveju kelia galimybė, kad galėjo būti kalbama apie plaučių maro formą.
Ji gali plisti tarp žmonių esant artimam kontaktui per kvėpavimo takų lašelius ir negydoma yra pavojinga.
Tačiau būtent todėl tokiais atvejais svarbios greitos priemonės – sergančio žmogaus izoliavimas, kontaktų nustatymas, laboratoriniai tyrimai ir savalaikis gydymas.
Po COVID-19 Europa turi tai, ko anksčiau neturėjo
Europos Komisija pabrėžia, kad po COVID-19 pandemijos Europos pasirengimo sveikatos krizėms sistema buvo reikšmingai sustiprinta.
ES dabar turi specialias struktūras, skirtas galimoms tarpvalstybinėms sveikatos grėsmėms stebėti ir koordinuoti atsaką.
Viena jų – HERA, Europos Komisijos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo institucija.
Ji rūpinasi pasirengimu situacijoms, kai gali prireikti vaistų, medicinos priemonių ar koordinuoto ES valstybių atsako.
Vis dėlto Komisija kol kas nepaskelbė apie jokias ypatingas priemones dėl įvykių Rusijoje.
Svarbiausias klausimas lietuviams – ar yra ko bijoti?
Šiuo metu turimi duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad Lietuvai ar kitoms ES valstybėms gresia maro protrūkis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, tikimybė užsikrėsti ES ir Europos ekonominės erdvės gyventojams yra labai maža.
Net žmonėms, gyvenantiems ar keliaujantiems į paveiktas teritorijas, rizika pagal turimą informaciją vertinama kaip maža.
Be to, kol kas nepatvirtinta net pagrindinė visos istorijos aplinkybė – kad Irkutsko instituto darbuotoja apskritai mirė nuo maro.
Todėl žodžiai apie „maro protrūkį Rusijoje“ šiuo metu būtų per kategoriški.
Tiksliau kalbėti apie įtariamą atvejį ir galimą židinį, kuris tiriamas.
Tačiau viena problema išlieka – informacija iš Rusijos prieštaringa
Būtent neaiškumas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl į situaciją dėmesį atkreipė ir Vakarų institucijos.
Vienoje pusėje yra oficialūs Rusijos pareiškimai, kad moters mėginiuose neaptikta su jos darbu susijusių mikroorganizmų ir epidemiologinė padėtis stabili.
Kitoje – karantino priemonės, kontaktų stebėjimas, kaukių reikalavimai ir anksčiau pasirodę vietos institucijų perspėjimai.
JAV institucijos taip pat paskelbė stebinčios padėtį ir paragino Rusiją informaciją teikti greitai bei skaidriai.
Todėl artimiausiomis dienomis svarbiausi bus ne gandai socialiniuose tinkluose, o laboratorinių tyrimų rezultatai ir patikima informacija apie tai, ar tarp kontaktinių asmenų atsiranda naujų susirgimų.
Europoje to nebuvo daugiau nei pusę amžiaus – tačiau kol kas svarbiausia detalė ramina
Žodis „maras“ skamba grėsmingai, tačiau dabartinė situacija nėra panaši į istorinę epidemiją.
Kol kas nėra patvirtinto platesnio protrūkio, nėra duomenų apie ligos plitimą į Europos Sąjungą, o stebimi kontaktiniai asmenys, remiantis naujausia oficialia informacija, ligos požymių nerodo.
Be to, šiuolaikinė medicina turi veiksmingų priemonių bakterinei infekcijai gydyti, jeigu ji nustatoma laiku.
Todėl didžiausia intriga dabar slypi ne klausime, ar maras artėja prie Lietuvos, o tame, kas iš tikrųjų nutiko Irkutske ir kodėl po 28-erių laboratorijos darbuotojos mirties buvo imtasi tokio masto atsargumo priemonių.
Briuselis situaciją jau stebi, tačiau šiuo metu ES gyventojams rizika vertinama kaip labai maža.
