Aidas Užkuraitis
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kaune užfiksuotas dar vienas nerimą keliantis incidentas. Dėl galimai iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų buvo laikinai sustabdytas Kauno oro uosto darbas. Tuo pat metu netoliese gyvenanti televizijos laidų vedėja Gerda Žemaitė pabudo nuo neįprasto garso. Moteris neslėpė – tai, ką ji išgirdo, visiškai nepriminė įprastai skrendančio keleivinio lėktuvo.
Nakties ramybę nutraukė neįprastas garsas
Spalio 25-osios rytą žinoma televizijos laidų vedėja, „TV pagalbos“ komandos narė Gerda Žemaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo nerimą sukėlusia patirtimi.
Pasak jos, šeštadienio vakarą ji nuėjo miegoti anksčiau nei įprastai, tačiau ramiai išsimiegoti nepavyko.
Naktį moterį pažadino iš lauko sklindantis neįprastas garsas.
G. Žemaitė pasakojo, kad atrodė, jog virš namų praskrido kažkoks objektas.
Nors netoliese yra Kauno oro uostas ir lėktuvų garsai vietos gyventojams nėra naujiena, šįkart girdėtas triukšmas buvo kitoks.
„Tai nebuvo panašu į skrendantį lėktuvą“, – socialiniuose tinkluose teigė G. Žemaitė.
Iš pradžių moteris nežinojo, kas galėjo sukelti tokį garsą.
Tačiau ryte perskaitytos naujienos privertė dar kartą prisiminti nakties įvykius.
Ryte paaiškėjo, kad Kauno oro uoste buvo sustabdyti skrydžiai
Pasirodo, tą pačią naktį Kauno oro uoste buvo įvesti laikini oro erdvės ribojimai.
Spalio 24 dieną, 23 val. 37 min., dėl galimo pavojaus civilinei aviacijai buvo apribotas orlaivių judėjimas.
Sprendimas priimtas oro erdvėje užfiksavus navigacines atžymas, būdingas kontrabandiniams balionams.
Tokie objektai pastaruoju metu tapo rimtu iššūkiu Lietuvos aviacijai.
Jie gali patekti į orlaivių skrydžių zonas ir sukelti pavojų keleiviniams lėktuvams.
Dėl šios priežasties oro uostų veikla tam tikrais atvejais laikinai stabdoma, kol atsakingos tarnybos įvertina situaciją.
Kauno oro uostas veiklą atnaujino spalio 25 dieną, 1 valandą nakties.
Nukentėjo šimtai keleivių
Nors ribojimai truko palyginti neilgai, jų pasekmes pajuto nemažai keliautojų.
Lietuvos oro uostų duomenimis, buvo paveikti du skrydžiai ir maždaug 366 keleiviai.
Vienas orlaivis nukreiptas į Vilniaus oro uostą, kitas – į Rygą.
Tai reiškia, kad daliai keleivių kelionės planai netikėtai pasikeitė.
Tokiose situacijose svarbiausias prioritetas yra skrydžių saugumas.
Net jei vėliau paaiškėtų, kad tiesioginės grėsmės nebuvo, oro eismo valdymo specialistai privalo imtis atsargumo priemonių, kai kyla pagrįstų abejonių dėl oro erdvėje esančių objektų.
Gerda prisiminė ir ankstesnį incidentą
Apie nakties įvykius G. Žemaitė plačiau papasakojo ir žurnalistams.
Jos teigimu, girdėtas garsas buvo stiprus ir neįprastas.
Moteris prisiminė, kad panašų triukšmą jai jau buvo tekę girdėti anksčiau, kai Lietuvoje buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro erdvės saugumo.
Tuomet, pasak jos, buvo girdėti su karinės aviacijos veikla susiję garsai.
Dėl šios priežasties naujausias nakties incidentas jai pasirodė dar labiau neraminantis.
Vis dėlto pati televizijos laidų vedėja negalėjo nustatyti, koks objektas iš tikrųjų sukėlė garsą.
Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad virš jos namų skrido dronas, naikintuvas ar kontrabandinis balionas.
Ar garsą galėjo sukelti kontrabandiniai balionai?
Šis klausimas kilo ir pačiai G. Žemaitei.
Sužinojusi apie Kauno oro uosto veiklos sustabdymą, moteris susiejo savo patirtį su pranešimais apie galimai iš Baltarusijos atskridusius balionus.
Tačiau svarbu atskirti du dalykus.
Oro erdvės ribojimai buvo įvesti dėl užfiksuotų objektų, kurių navigacinės atžymos buvo būdingos balionams.
Tuo metu televizijos laidų vedėjos girdėto garso kilmė nėra oficialiai nustatyta.
Įprasti oro balionai paprastai neskleidžia tokio stipraus garso kaip reaktyviniai orlaiviai.
Todėl vien tai, kad abu įvykiai sutapo laike, dar nereiškia, jog juos sukėlė tas pats objektas.
Baltarusijos balionai – vis rimtesnė problema
Pastaruoju metu Lietuvos institucijos ne kartą pranešė apie iš Baltarusijos pusės atskrendančius kontrabandinius balionus.
Tokie objektai dažniausiai siejami su neteisėtu prekių gabenimu per valstybės sieną.
Tačiau problema neapsiriboja vien kontrabanda.
Į civilinės aviacijos maršrutus patekę balionai gali priversti oro eismo valdymo tarnybas keisti skrydžių planus, nukreipti orlaivius arba laikinai sustabdyti oro uostų darbą.
Lietuvos institucijos šiuos pasikartojančius incidentus vertina ir kaip Baltarusijos vykdomo hibridinio spaudimo dalį.
Kiekvienas toks atvejis sukelia nepatogumų keleiviams, oro bendrovėms ir oro uostų darbuotojams.
Naktis, kurios kaunietė nepamirš
Nors G. Žemaitė vėliau nusiramino ir vėl užmigo, neįprastas garsas jai paliko daug klausimų.
Ryte sužinojusi apie sustabdytus skrydžius, ji nusprendė savo patirtimi pasidalyti viešai.
Jos pasakojimas sulaukė dėmesio tuo metu, kai vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi oro erdvės saugumu.
Šis incidentas dar kartą parodė, kad iš pirmo žvilgsnio toli nuo kasdienio gyvenimo vykstantys saugumo įvykiai gali turėti tiesioginių pasekmių žmonėms.
Vieniems tai reiškia netikėtai pasikeitusius kelionių planus, kitiems – nerimą dėl naktį girdimų garsų.
Kol kas aišku tai, kad naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją Kauno oro uosto veikla buvo laikinai sutrikdyta, o Gerda Žemaitė tuo metu girdėjo neįprastą garsą. Tačiau kas tiksliai jį sukėlė, oficialiai nepatvirtinta.
