Europos saugumo iššūkiai: Trumpo grėsmė ir Rusijos taktika verčia keisti strategiją

Trumpo politika kaip lūžio taškas Europos saugumo mąstyme

<pJAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai Grenlandijai sukėlė rimtą politinį lūžį Europoje, ypač Vokietijoje. Iki tol Europos šalys jautėsi tvirtai apsaugotos transatlantinio saugumo pamato, tačiau dabar priverstos pripažinti, kad JAV parama nėra savaime suprantama. Istorikė ir politologė Liana Fix pažymi, kad būtent Trumpo veiksmai paskatino Europą peržiūrėti savo gynybos strategijas ir didinti išlaidas saugumui. Tai ženklas, kad senasis žemynas įžengė į pavojingą pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtina priimti svarbius sprendimus dėl savo saugumo užtikrinimo.

JAV ir Europos požiūrių skirtumai NATO kontekste

Analitikė atkreipia dėmesį į skirtingus požiūrius į NATO Atlanto vandenyno abipus. JAV mato Aljansą kaip priemonę pasaulinės galios demonstravimui, siekdamos išvengti kliūčių, kurias kelia Europos sąjungininkai. Tuo tarpu europiečiams NATO pirmiausia yra politinės apsaugos garantas. Šie skirtumai dažnai sukelia nesutarimus, pavyzdžiui, dėl Ispanijos ir kitų šalių sprendimų neleistis naudotis karinėmis bazėmis. L. Fix teigia, kad supratimas ir kompromisai tarp Atlanto pusių yra būtini, norint išlaikyti realistiškus ir lygiaverčius santykius.

Europa nepajėgi greitai kompensuoti JAV traukimosi

Europos gynybos stiprinimo tempai atsilieka nuo JAV sprendimų ritmo. Liana Fix pabrėžia, kad Europai neįmanoma greitai pasivyti Vašingtono traukimosi, todėl svarbu apsispręsti dėl galimų saugumo scenarijų. Ji išskiria šešis alternatyvius variantus, įskaitant Europos saugumą labiau europietiškoje NATO, saugumą be JAV paramos, regioninę saugumo fragmentaciją ar nuolaidžiavimą Rusijai. Šiuo metu diskusijos apie labiau europietišką NATO gali būti pernelyg optimistiškos, nes realybėje reikia atsižvelgti į platesnį galimų pavojų spektrą.

Rusijos grėsmės ir blogiausias scenarijus Europai

Didžiausias nerimas kyla dėl galimybės, kad Rusija išbandytų NATO atsparumą.

L. Fix mano, kad Rusijos veiksmai greičiausiai nebus konvencinis didelio masto puolimas, o taktika apims branduolinius grasinimus ir hibridines atakas, pavyzdžiui, dronų spiečius. Tokiu būdu Maskva galėtų kelti grėsmę Europai beveik be rizikos ir be baimės sulaukti griežto JAV atsako, nes Vašingtonas nenorėtų įsitraukti į branduolinę eskalaciją. Šis scenarijus kelia didesnį nerimą nei tradicinė invazija, ypač atsižvelgiant į Rusijos įsipainiojimą Ukrainoje.

Hibridinės grėsmės ir jų suvokimo iššūkiai

Pasak ekspertės, hibridinių grėsmių sąvoka dažnai vartojama pernelyg plačiai ir neaiškiai. Tai apima tiek socialinių tinklų įrašus, tiek slaptas operacijas, pavyzdžiui, pasikėsinimus nužudyti. Tokia paini interpretacija trukdo aiškiai įvardyti realias grėsmes ir tinkamai pasirengti. L. Fix ragina susikoncentruoti į NATO 5-ąjį straipsnį, kuris numato kolektyvinę gynybą, ir aiškiai atskirti, kokios grėsmės gali sukelti jo taikymą. Tai padėtų geriau įvertinti situaciją ir stiprinti pasirengimą realioms atakoms.

Putino požiūris į NATO ir Europos atgrasymo pajėgumus

Nors NATO 5-asis straipsnis formaliai išlieka tvirtas, Liana Fix teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mato Europos atgrasymo pajėgumų silpnėjimą. JAV prezidento retorika ir nesutarimai su Europos sąjungininkais mažina šių garantijų patikimumą Putino akyse. Tai gali skatinti Maskvą imtis aktyvesnių veiksmų, nes ji abejoja Aljanso vienybe ir jo gebėjimu efektyviai reaguoti į grėsmes.

Europos pasirinkimai: laukti ar stiprinti gynybą

Ekspertė išskiria du pagrindinius kelius Europai: laukti kito JAV prezidento, kuris galėtų pakeisti politiką, arba nedelsti ir reikšmingai investuoti į savo gynybos pajėgumų didinimą. Atsižvelgiant į saugumo aplinkos nestabilumą, laukti gali būti per daug rizikinga. Todėl spartus gynybos stiprinimas yra vienintelė reali galimybė užtikrinti Europos saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo JAV.