Europa kelia skydą: Lietuvoje spaudimas

Europos Sąjunga imasi griežtesnio požiūrio į hibridines grėsmes, o Lietuva siekia, kad rytinės Bendrijos sienos apsauga nebebūtų vien nacionalinė problema. Europos Parlamente priimta rezoliucija paragino stiprinti oro erdvės stebėjimą, kovos su nepilotuojamais orlaiviais pajėgumus, žvalgybos informacijos mainus ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Šis sprendimas priimtas 2025 m. gruodį, tačiau jo reikšmė Lietuvai išlieka aktuali ir 2026 m. rugpjūčio 24 d. Rezoliucijoje kalbama ne apie prasidėjusį karą ar patvirtintą karinį puolimą prieš Lietuvą, o apie pasikartojančių incidentų, provokacijų ir kitų spaudimo priemonių keliamą riziką.

Signalas po oro erdvės pažeidimų

Lietuvos diplomatai Europos institucijose kėlė klausimą, kad iš Baltarusijos teritorijos kylantys objektai gali trikdyti civilinę aviaciją, kelti pavojų žmonėms ir tikrinti valstybių reakcijos ribas. Europos Parlamento priimtame dokumente minimi nepilotuojami orlaiviai, meteorologiniai oro balionai, kibernetinės atakos, dezinformacija, migracijos instrumentalizavimas ir ekonominis spaudimas.

Vienas labiausiai matomų reiškinių – į Lietuvos oro erdvę patekę meteorologiniai balionai, kuriuos institucijos siejo su kontrabandos gabenimu. 2025 m. tokių incidentų daugėjo, o spalį jų banga buvo sutrikdžiusi oro uostų darbą. Buvo laikinai ribojami skrydžiai, keleiviai susidūrė su vėlavimais, o oro uostams ir aviacijos bendrovėms teko skaičiuoti nuostolius.

Tokie atvejai nėra tas pats, kas raketų smūgis ar atvira karinė ataka. Tačiau jų pavojus slypi kitur: objektai gali būti sunkiai nuspėjami, aptikti per vėlai arba patekti į civilinės aviacijos maršrutus. Dėl to net ir fiziškai nedidelis įrenginys gali sukelti didelį poveikį oro uosto veiklai, keleivių saugumui ir visuomenės pasitikėjimui valstybės gebėjimu kontroliuoti savo dangų.

Ką Lietuva nori pakeisti

Lietuvos siūlymai ES institucijose apima kelias kryptis. Pirmiausia kalbama apie tankesnį oro erdvės stebėjimą – daugiau jutiklių, geresnį skirtingų radarų ir kitų aptikimo sistemų sujungimą bei greitesnį grėsmių vertinimą.

Antra kryptis – kovos su dronais pajėgumai. Tai ne vien priemonės objektui numušti. Svarbu jį laiku aptikti, nustatyti skrydžio kryptį, įvertinti, ar jis kelia tiesioginę grėsmę, ir perduoti informaciją institucijoms, galinčioms priimti sprendimą. Europos Parlamento rezoliucijoje raginama stiprinti mobilius kovos su nepilotuojamais orlaiviais komplektus ir užtikrinti greitą reagavimą.

Trečia – žvalgybos informacijos mainai. Hibridinės operacijos dažnai vykdomos taip, kad vienas incidentas atrodytų atsitiktinis ar kriminalinis, o platesnį modelį galima pamatyti tik palyginus duomenis iš kelių šalių. Todėl Lietuva siekia, kad informacija apie dronų skrydžius, oro balionus, kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir kitus veiksmus būtų perduodama greičiau.

Ketvirtas elementas – kritinės infrastruktūros apsauga. Tai apima oro uostus, transporto koridorius, ryšių tinklus, energetikos objektus ir kitą infrastruktūrą, kurios sutrikimas galėtų paveikti ne vien vieną miestą ar valstybę, bet visą regioną.

Kur čia atsiranda Rusija

Europos Parlamento dokumentuose Baltarusija vertinama platesniame Rusijos karo prieš Ukrainą ir spaudimo NATO rytiniam flangui kontekste. Rezoliucijoje teigiama, kad Baltarusija tampa platforma Rusijos hibridinėms operacijoms prieš Europą, o abiejų režimų bendradarbiavimas saugumo, žvalgybos ir karinių technologijų srityse didina riziką.

Vis dėlto šį vertinimą svarbu pateikti tiksliai. Tai yra Europos Parlamento politinis ir saugumo vertinimas, o ne pranešimas, kad Rusija ar Baltarusija pradėjo tiesioginį karinį puolimą prieš Lietuvą. Viešai aptariamos priemonės pirmiausia skirtos atgrasymui, pasirengimui ir atsparumui didinti.

Tokioje situacijoje provokacija gali būti ne tik ginkluotas veiksmas. Tai gali būti ir oro erdvės pažeidimas, koordinuota kibernetinė kampanija, dezinformacijos sklaida, neteisėtos migracijos organizavimas ar ekonominis spaudimas. Pagrindinis tikslas, kaip teigiama Europos institucijų dokumentuose, gali būti ne teritorijos užėmimas, o spragų paieška, visuomenės nervinimas ir politinių sprendimų išbandymas.

Skydas dar tik kuriamas

Rezoliucijoje remiamos europinės iniciatyvos, kuriomis siekiama sujungti oro gynybos, kovos su dronais, sausumos sienos ir jūrų saugumo pajėgumus. Tarp minimų projektų – Europos dronų gynybos iniciatyva ir „Eastern Flank Watch“, orientuota į rytinio flango stebėjimą bei bendrą reagavimą.

Europos Sąjungos Taryba 2025 m. gruodžio 15 d. taip pat išplėtė sankcijų režimo taikymo galimybes. Nauji kriterijai apėmė veiksmus, nukreiptus prieš kritinę infrastruktūrą, viešojo intereso paslaugas, demokratines institucijas ir ES valstybių saugumą.

Tačiau politinis raginimas dar nereiškia, kad visos priemonės jau veikia. Reikės sprendimų dėl finansavimo, įrangos įsigijimo, atsakomybės tarp institucijų ir duomenų dalijimosi taisyklių. Lietuvai svarbiausia, kad reagavimas nebūtų pradėtas tik po naujo incidento, kai oro uostas jau uždarytas ar sutrikęs susisiekimas.

Trumpai tariant, Europa stiprina ne puolimo, o apsaugos mechanizmus. Lietuva ragina sąjungininkus ruoštis scenarijui, kuriame mažos, pasikartojančios provokacijos gali turėti didelį poveikį. Kol kas nėra pagrindo teigti, kad prie Lietuvos sienos prasidėjo karas. Tačiau sprendimai dėl radarų, dronų, žvalgybos ir kritinės infrastruktūros rodo, kad hibridinės grėsmės regione vertinamos vis rimčiau.