Po netikėtai nutrūkusios kovos prabilo D. Dirksčio treneris
Ilgai laukta Sergejaus Maslobojevo ir Dominyko Dirksčio akistata turėjo atsakyti į klausimą, kuris Lietuvos kovinio sporto gerbėjus domino ne vieną mėnesį.
Tačiau atsakymo jie taip ir negavo.
Pagrindinė „UTMA 19“ vakaro kova Kauno „Žalgirio“ arenoje nutrūko jau antrajame raunde, kai D. Dirkstys pajuto stiprų anksčiau traumuotos rankos skausmą ir nebegalėjo tęsti pasirodymo.
Pergalė atiteko S. Maslobojevui.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms iš D. Dirksčio stovyklos pasirodė žinutė, leidžianti suprasti – taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.
Treneris tylą nutraukė po kelių valandų
Po kovos D. Dirkstys iš ringo pasitraukė nieko nekomentuodamas.
Tai sukėlė daugybę klausimų.
Situaciją vėliau pakomentavo jo treneris Vadimas Gridiajevas.
Jis nesiginčijo dėl oficialaus kovos rezultato – pergalė priklauso S. Maslobojevui.
Tačiau treneris atkreipė dėmesį į kitą aplinkybę.
Dvikova baigėsi ne todėl, kad per pusantro raundo būtų išryškėjusi akivaizdi vieno kovotojo persvara.
Ją nutraukė D. Dirksčio rankos problema.
Apie ranką abejonių buvo dar prieš kovą
Ir čia paaiškėjo viena svarbiausių visos istorijos detalių.
D. Dirksčio ranka treneriui kėlė klausimų dar prieš kovotojams žengiant į ringą.
D. Dirkstys vasarą buvo patyręs delnikaulio lūžį ir dėl traumos iškentė dvi operacijas.
V. Gridiajevas pripažino abejojęs, ar ranka jau pasirengusi tokio lygio kovos krūviui.
Treneris netgi norėjo, kad ilgai laukta akistata būtų nukelta vėlesniam laikui.
Galiausiai nuspręsta kovoti.
Ir būtent ta vieta, dėl kurios buvo nerimaujama, tapo lemtinga.
Pirmasis raundas treneriui pasakė kai ką svarbaus
Vis dėlto V. Gridiajevas po kovos akcentavo ne tik traumą.
Jis teigė pirmojo raundo metu pamatęs tai, kas sustiprino jo tikėjimą D. Dirksčiu.
Pirmosios trys minutės klostėsi gana apylygiai.
Trenerio vertinimu, D. Dirkstys parodė galintis konkuruoti su gerokai labiau patyrusiu varžovu ir sukurti jam pavojingų momentų.
Būtent todėl V. Gridiajevas nemano, kad nutrūkusi dvikova pateikė galutinį atsakymą, kaip atrodytų visa kova.
Lemtinga akimirka atėjo antrajame raunde
Dvikovai tęsiantis D. Dirkstys atliko smūgį ir iš karto pajuto rankos skausmą.
Kovotojas susiėmė už rankos ir nebegalėjo tęsti pasirodymo.
Teisėjas kovą sustabdė.
Oficialiai pergalė techniniu nokautu buvo skirta S. Maslobojevui.
D. Dirkstys netrukus paliko ne tik ringą, bet ir areną.
Tai tapo viena daugiausia diskusijų sukėlusių viso „UTMA 19“ vakaro akimirkų.
Maslobojevas taip pat liko nepatenkintas tokia pabaiga
Įdomu tai, kad visiško pasitenkinimo nejautė ir pats nugalėtojas.
S. Maslobojevas po kovos pripažino, kad tokios pergalės nesitikėjo ir nenorėjo.
Jis turėjo parengęs visai kitokį kovos planą.
S. Maslobojevas tikėjosi pirmuosiuose raunduose leisti jaunesniam varžovui aktyviai atakuoti ir eikvoti energiją, o vėliau pats perimti iniciatyvą.
Tačiau patikrinti šio plano ringe jis taip ir nespėjo.
Kova baigėsi gerokai anksčiau.
Abu dabar turi priežasčių norėti dar vienos kovos
Būtent todėl po „UTMA 19“ vis garsiau kalbama apie galimą antrąją akistatą.
S. Maslobojevas jau viešai parodė susidomėjimą dar viena kova.
Dabar panaši žinutė atėjo ir iš D. Dirksčio stovyklos.
V. Gridiajevas savo pasisakymą užbaigė labai aiškiai – pirmiausia reikia pasirūpinti sveikata, tada laukia darbas ir kitas etapas.
Ir pridūrė:
„Ši istorija dar nebaigta.“
Tačiau apie oficialų revanšą kalbėti dar per anksti
Ši frazė iš karto paskatino kalbas apie antrą D. Dirksčio ir S. Maslobojevo susitikimą.
Vis dėlto svarbu atskirti norą nuo oficialaus sprendimo.
Šiuo metu nėra paskelbta nei antros kovos data, nei sutartis dėl revanšo.
Pirmiausia turi paaiškėti D. Dirksčio rankos būklė ir tai, kiek laiko jam prireiks atsistatyti.
Tik tuomet galima rimčiau kalbėti apie sugrįžimą į ringą.
Pirmoji kova atsakymo taip ir nedavė
Oficialioje statistikoje viskas paprasta.
S. Maslobojevas laimėjo.
D. Dirkstys patyrė pralaimėjimą.
Tačiau sportine prasme intriga liko.
Pirmasis raundas buvo konkurencingas, o antrajame vietoje to, kad išryškėtų vieno kovotojo persvara, kovą nutraukė trauma.
Todėl dabar tiek kovotojų, tiek jų komandų, tiek tūkstančių „Žalgirio“ arenoje kovą stebėjusių žmonių galvose lieka tas pats klausimas:
kas būtų nutikę, jeigu D. Dirksčio ranka būtų atlaikiusi ir kova būtų tęsęsi iki galo?
Atsakymo „UTMA 19“ nepateikė.
O V. Gridiajevo žodžiai leidžia suprasti, kad D. Dirksčio stovykla dar norėtų turėti galimybę jį išgirsti.




