Aidas Užkuraitis
Gyvenate pirmame aukšte ir liftu nesinaudojate? Neturite automobilio, todėl jums nerūpi aikštelė? O gal balsavote prieš brangų namo remontą ir manėte, kad sąskaita jūsų nepalies?
Daugiabučių savininkams galiojančios taisyklės kai kuriuos gali nemaloniai nustebinti. Tam tikrais atvejais už bendro turto remontą mokėti privalo ir tie savininkai, kurie darbams nepritarė arba konkrečiu objektu apskritai nesinaudoja.
Tačiau yra labai svarbi išimtis. Ne kiekvieną daugumos sugalvotą pagerinimą galima automatiškai apmokestinti visiems namo gyventojams.
Balsas „prieš“ sąskaitos nebūtinai panaikina
Įsigijęs butą žmogus tampa ne tik savo būsto, bet ir dalies bendro namo turto savininku.
Tai gali būti stogas, laiptinė, konstrukcijos, inžinerinės sistemos ir kiti bendrojo naudojimo objektai.
Kartu su nuosavybe atsiranda ir pareiga prisidėti prie jos išlaikymo.
Teisininkas Evaldas Klimas aiškina, kad bendraturčiai turi proporcingai prisidėti prie išlaidų, reikalingų namui ir bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti bei būtiniems pagerinimams.
Todėl argumentas „aš tuo nesinaudoju“ ne visada padės išvengti mokėjimo.
Pavyzdžiui, pirmame aukšte gyvenantis žmogus negali atsisakyti prisidėti prie būtino stogo remonto vien todėl, kad vanduo pirmiausia pradėtų bėgti į viršutinio aukšto butą.
Stogas yra viso namo bendras turtas.
Tačiau yra riba, kurią žinoti labai svarbu
Visiškai kita situacija susidaro, kai kalbama ne apie būtiną remontą, o apie papildomą turto pagerinimą.
Jeigu konstrukcija avarinė, būtina pašalinti pavojų arba atlikti darbus, be kurių pastatas būtų gadinamas, išlaidos gali būti paskirstytos visiems savininkams.
Tačiau jeigu dalis gyventojų tiesiog nori papildomai pagerinti bendrą objektą, nepritarusių žmonių padėtis gali būti kitokia.
Tam tikrais atvejais pagerinimą inicijavę savininkai gali nuspręsti išlaidas prisiimti patys. Tuomet jų negalima tiesiog pareikalauti iš nepritarusių bendraturčių.
Todėl gavus didelę sąskaitą svarbiausia išsiaiškinti vieną dalyką – ar tai buvo būtinas remontas, ar tik papildomas pagerinimas.
Kiek balsų reikia?
Sprendimus priima butų ir kitų patalpų savininkai.
Įprastai sprendimui reikia daugiau nei pusės visų savininkų balsų.
Pavyzdžiui, jeigu name yra 40 balsų, paprastai reikėtų bent 21 balso „už“.
Tam tikrais atvejais pakartotiniame susirinkime galioja kitokia tvarka: sprendimas gali būti priimamas dalyvaujančiųjų dauguma, tačiau „už“ turi balsuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis visų balsų.
Vis dėlto ši išimtis netaikoma visiems sprendimams – pavyzdžiui, skolinimuisi ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimui taikomi papildomi reikalavimai.
Avarijos atveju gyventojų balsavimo gali net neprireikti
Jeigu pastate įvyksta avarija arba atsiranda realus pavojus, situacija dar kitokia.
Tokiu atveju administratorius gali organizuoti būtinus darbus nelaukdamas gyventojų balsavimo.
Tačiau tai nereiškia, kad bet kokį remontą galima pavadinti „avariniu“ ir gyventojams išdalinti sąskaitas.
Darbų būtinybė turi būti pagrįsta techninės apžiūros dokumentais, užfiksuotais defektais ir kitais įrodymais.
10 tūkst. eurų remontas – kiek tektų vienam butui?
Svarbu ir tai, kad remonto išlaidos nebūtinai dalijamos visiems butams vienodai.
Paprastai jos paskirstomos proporcingai savininko daliai bendrojoje nuosavybėje, susijusiai su jo patalpų naudinguoju plotu.
Pateikiamas paprastas pavyzdys.
Jeigu namo bendras naudingasis plotas siekia 2 000 kv. metrų, o darbai kainuoja 10 tūkst. eurų, 50 kv. metrų butui tektų apie 250 eurų.
Mokėtiną sumą gali sumažinti namo jau sukauptos lėšos.
O jeigu žmogus tiesiog neturi iš ko sumokėti?
Tai viena nemaloniausių taisyklių.
Mažos pajamos savaime nepanaikina teisėtai atsiradusios pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo.
Jeigu žmogus visos sumos sumokėti negali, verta kuo anksčiau tartis su administratoriumi ar bendrija dėl mokėjimo dalimis.
Svarbu susitarimą įforminti, nes savavališkai nuspręsti mokėti mažesnes sumas nepakanka.
Kai kuriais renovacijos atvejais mažesnes pajamas gaunantiems savininkams, turintiems teisę į būsto šildymo kompensaciją, valstybės parama gali padengti renovacijos kredito įmokas ir palūkanas.
Ignoruoti sąskaitos – pavojingiausias sprendimas
Jeigu teisėtai apskaičiuota įmoka nemokama, ji tampa skola.
Ilgainiui tokia skola gali būti išieškoma teisiniu keliu, o nesumokėta suma savaime neišnyks.
Todėl net manant, kad sąskaita apskaičiuota neteisingai, geriau jos neignoruoti.
Reikėtų paprašyti administratoriaus pateikti dokumentus ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu darbai atlikti, kas dėl jų balsavo, ar jie buvo būtini ir kaip apskaičiuota konkrečiam butui tenkanti suma.
Nuo šios vasaros atsirado dar vienas pokytis
Nuo 2026 metų liepos 1 dienos daugiabučio techninė būklė turi didesnę reikšmę nustatant minimalias kaupiamąsias įmokas.
Blogesnės techninės būklės namų savininkams gali tekti kaupti daugiau lėšų būsimiems darbams.
Tokiu būdu siekiama, kad daugiabučiai būtų remontuojami laiku, o problemos nebūtų atidedamos tol, kol darbai tampa gerokai brangesni arba pastato būklė – pavojinga.
Vienas klausimas gali išgelbėti nuo nemalonaus siurprizo
Taigi taisyklė „balsavau prieš, todėl nemokėsiu“ daugiabutyje neveikia taip paprastai.
Jeigu darbai būtini bendram namo turtui išlaikyti ar išsaugoti, sąskaita gali pasiekti ir nepritarusį savininką.
Tačiau jeigu kalbama tik apie papildomą pagerinimą, aplinkybės gali būti visiškai kitokios.
Todėl gavus netikėtą kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų sąskaitą pirmiausia verta klausti ne „kas balsavo už?“, o „kokiu teisiniu pagrindu šie darbai priskirti man ir ar jie buvo būtini?“. Būtent nuo atsakymo į šį klausimą gali priklausyti, ar mokėti iš tiesų privalote.
