Aidas Užkuraitis
Žmonija pirmą kartą istorijoje atsidūrė situacijoje, kuomet gimstamumas globaliai yra nepakankamas populiacijai atkurti.
Tokią išvadą savo tyrime „Terra Incognita: Ekonomiškai besitraukiantis pasaulis“ pateikia Pensilvanijos universiteto profesorius Hesusas Fernandesas-Viljaverdė (Jesus Fernandez-Villaverde) ir Šiaurės vakarų universiteto doktorantas Patrikas Norrikas (Patrick Norrix).
Mokslininkų vertinimu, 2026 metais pasaulinis bendrasis gimstamumo koeficientas nukrito žemiau kritinės 2,2 vaiko vienai moteriai ribos, o tokio masto nuosmukio nebuvo net pasaulinių karų ar pandemijų laikotarpiais.
Siekdami įvertinti ilgalaikę dinamiką, tyrėjai išanalizavo duomenis iš 236 šalių bei teritorijų nuo 1950 iki 2023 metų. Nustatyta, kad gimstamumo tendencija piką pasiekė 1978 metais, po kurio pradėjo nuosekliai kristi.
Remdamiesi šia dinamika ir naujausiais gimimų duomenimis, autoriai skaičiuoja, kad 2026 metais pasaulinis koeficientas pirmą kartą nusileido žemiau atsinaujinimo lygio.
Didžiausia staigmena tapo tai, kad demografinis nuosmukis persikėlė į kitus regionus ir socialines grupes. Jei anksčiau gimstamumo mažėjimas buvo siejamas tik su turtingomis Vakarų valstybėmis, tai dabar šis kritimas labiausiai pastebimas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Analizė parodė, kad valstybių viduje didžiausias rodiklių traukimasis fiksuojamas tarp mažesnes pajamas turinčių bei mažesnį išsilavinimą turinčių moterų, o tai griauna ankstesnius ekonominius stereotipus apie karjeros siekiančias išsilavinusias moteris.
Šis poslinkis ryškiai matomas Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Tokiose šalyse kaip Meksika, Kolumbija, Tailandas ir Tunisas nuosmukio dinamika pralenkė visus ankstesnius skaičiavimus.
Pavyzdžiui, Kolumbijoje, Egipte ir Turkijoje realūs gimstamumo rodikliai iš nacionalinių registrų pasirodė esantys 8–36 procentais mažesni nei oficialūs Jungtinių Tautų (JT) vertinimai.
Aiškindami priežastis, autoriai kritikuoja tradicines hipotezes – nuo būsto kainų iki išmaniųjų telefonų įtakos.
Vietoje jų mokslininkai iškelia „modernovumo“ koncepciją: šiuolaikinė visuomenė su veikiančiomis medicinos, pensijų sistemomis ir ilgalaikio mokslo reikalavimais padarė trečio vaiko gimdymą itin brangiu, o bevaikystę ar vieno-dviejų vaikų turėjimą – ekonomiškai naudingesniu bei socialiai priimtinu pasirinkimu.
Ekspertų vertinimu, išlaikant dabartinį tempą, Žemės gyventojų skaičius pasieks 9 milijardų viršūnę iki 2056 metų, o vėliau pradės mažėti.
JT prognozės atrodo kitaip – organizacija tikisi augimo iki 10,3 milijardo XXI amžiaus devintajame dešimtmetyje ir tik tuomet laipsniško mažėjimo, tačiau tyrėjai laikosi pozicijos, kad JT modeliai pernelyg lėtai atsinaujina ir neatitinka realybės.
Demografinio nuosmukio tęsinys sukurs rimtų ekonominių problemų: lėtės darbo jėgos atsinaujinimas, didės spaudimas pensijų sistemoms, silpnės ekonominė plėtra bei verslumo aktyvumas… ir tai savo ruožtu dar labiau vers mažėti gimstamumą.. ydingas ratas pradeda įsisukti.
Prognozė: pensijų sistemų galiausiai bus atsisakyta, nes mažėjantis dirbančiųjų skaičius nebeišgalės jų mokėti. Atitinkamai kris gyventojų perkamoji galia, nes bus imta taupyti senatvei.
Vėlgi – tai iššauks papildomą gamybos traukimąsi, taip natūraliai mažinant resursų pereikvojimą ir Žemės taršą. Nuolatinis ekonomikos augimas taps praeities rudimentu, o gamyba prisitaikys prie paklausos.
Ir, galbūt tada, kai vaikai vėl taps atrama senatvėje – gimstamumas atsigaus. Galbūt.
