Rusijos karas prieš Ukrainą įžengė į itin svarbų etapą. Ukrainiečiams stiprinant smūgius Rusijos teritorijoje, tarptautinėje arenoje intensyvėja diplomatinės pastangos užbaigti beveik penkerius metus besitęsiančią agresiją.
Vis dažniau kalbama apie galimybę pasiekti susitarimą dar iki šių metų pabaigos. Tačiau kol kas lieka neatsakytas svarbiausias klausimas – ar Vladimiras Putinas iš tiesų pasirengęs nutraukti karą?
Rusija ir Ukraina po ilgos pertraukos susėdo prie vieno stalo
Lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje įvyko pirmosios per devynis mėnesius tiesioginės Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos.
Jose tarpininkavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
Nors pats susitikimas vertinamas kaip diplomatinis žingsnis pirmyn, esminio proveržio pasiekti nepavyko.
Derybininkai susitarė dėl būsimo plataus masto apsikeitimo karo belaisviais, tačiau svarbiausi teritoriniai ir saugumo klausimai liko neišspręsti.
Maskva ir Kyjivas toliau laikosi iš esmės skirtingų pozicijų.
Ukraina smogia ten, kur Rusijai skaudžiausia
Kol diplomatai ieško galimybių nutraukti karą, Ukraina tęsia smūgius strategiškai svarbiems objektams Rusijos teritorijoje.
Atakuojamos naftos perdirbimo gamyklos, energetikos infrastruktūra, degalų saugyklos ir logistikos centrai.
Tokiais veiksmais Ukraina siekia apsunkinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą ir didinti karo ekonominę kainą.
Kiekvienas sėkmingas smūgis svarbiems energetikos objektams gali sutrikdyti gamybą, pareikalauti papildomų remonto išlaidų ir paveikti Rusijos pajamas.
Jeigu tokios atakos tęsis, jų ekonominis poveikis gali tapti vis labiau juntamas.
Svarstomas netikėtas pasiūlymas Ukrainai
Tarptautinėje arenoje daug dėmesio sulaukė informacija apie galimą Ukrainos narystės NATO ir teritorinių nuolaidų klausimų susiejimą.
JAV derybininkai pastaraisiais mėnesiais svarstė scenarijų, pagal kurį Ukrainai galėtų būti pasiūlyta narystė NATO arba panašaus pobūdžio saugumo garantijos mainais į teritorinį kompromisą.
Tačiau tai nėra patvirtintas susitarimas.
Rusija iki šiol prieštarauja Ukrainos narystei NATO, o Kyjivas atmeta reikalavimus savanoriškai atsisakyti savo kontroliuojamų teritorijų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad būsima taika turi užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą ir užkirsti kelią pakartotinei Rusijos agresijai.
Berlyne įvyko itin svarbus susitikimas
Lapkričio 19 dieną Berlyne susirinko Ukrainą remiančių valstybių lyderiai ir aukšto rango pareigūnai.
Susitikime dalyvavo daugiau nei 40 atstovų, tarp jų – Europos šalių vadovai, NATO atstovai ir JAV pasiuntiniai.
Daugiausia dėmesio skirta keliems svarbiausiems klausimams:
- Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
- Papildomai karinei ir finansinei paramai.
- Energetikos infrastruktūros apsaugai.
- Būsimoms saugumo garantijoms.
- Tolesnei taikos derybų strategijai.
V. Zelenskis dar kartą pareiškė, kad geriausia Ukrainos saugumo garantija būtų narystė NATO.
Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti teisiškai įpareigojančias saugumo garantijas.
Ar susitarimas įmanomas dar šiemet?
Po Abu Dabyje vykusių derybų Ukrainos delegacijos narys Davydas Arachamija išreiškė atsargų optimizmą.
Jo vertinimu, jeigu derybų procesas išlaikytų dabartinį tempą, susitarimą būtų galima pasiekti dar iki Naujųjų metų.
Tačiau tokia prognozė nereiškia, kad karo pabaigos data jau žinoma.
Daug kas priklausys nuo Rusijos pasirengimo daryti realias nuolaidas, Ukrainos saugumo garantijų ir JAV bei Europos gebėjimo išlaikyti bendrą poziciją.
Artimiausias mėnuo gali parodyti, ar atnaujintos derybos iš tiesų artėja prie rezultato, ar taps dar vienu užsitęsusiu diplomatiniu procesu.
Europoje įžvelgiamas pavojingas scenarijus
Dalis Europos politikų abejoja, ar Kremlius nuoširdžiai siekia taikos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau apkaltino V. Putiną siekiant palaužti Ukrainą intensyvesnėmis atakomis prieš civilius gyventojus ir energetikos objektus.
Europoje taip pat baiminamasi, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis siekdama susilpninti Vakarų vienybę.
Rusijos keliami reikalavimai apima ne tik Ukrainos teritorijų klausimą, bet ir platesnius Europos saugumo politikos pokyčius.
Būtent todėl Europos valstybės siekia aktyviau dalyvauti derybose ir neleisti, kad sprendimai dėl jų saugumo būtų priimami joms nedalyvaujant.
Artimiausios savaitės gali tapti itin svarbios
Didėjantis karinis spaudimas Rusijai, Ukrainos smūgiai strateginiams objektams ir suaktyvėjusios tarptautinės derybos kuria naują situaciją.
Vis dėlto karo baigties prognozuoti dar per anksti.
Kol nėra suderėtų paliaubų sąlygų, Rusija tęsia atakas Ukrainoje, o ukrainiečiai toliau ginasi ir smogia agresoriaus infrastruktūrai.
Iki Naujųjų metų likus kiek daugiau nei mėnesiui, pasaulis laukia atsakymo, ar diplomatinės pastangos pagaliau atneš realų proveržį, ar V. Putinas pasirinks tęsti karą.




