Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Seime užvirė tikras pragaras: Budriui mesti rimti kaltinimai!

Lietuvos politinėje padangėje įsiplieskė naujas konfliktas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sulaukė itin griežtų konservatorių kaltinimų dėl bandymų atkurti diplomatinius santykius su Kinija.

Diskusija virto aštriu susirėmimu, kuriame prabilta net apie valstybei duotų priesaikų sulaužymą. Tokių kaltinimų išgirdęs ministras nebeslėpė pasipiktinimo.

Konservatoriai metė itin rimtus kaltinimus

Lapkričio 19 dieną K. Budrys atvyko į Seimo konservatorių frakcijos posėdį, kuriame turėjo atsakyti į klausimus dėl Lietuvos santykių su Kinija ir galimo Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo keitimo.

Tačiau diplomatinė diskusija netrukus peraugo į emocingą žodžių mūšį.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad ministro veiksmai, jo vertinimu, prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.

„Jūs Lietuvą darote komunistinės Kinijos sąjungininke“, – pareiškė parlamentaras.

Politikas taip pat apkaltino ministrą politiškai sulaužius valstybei duotas priesaikas ir nesuderinus savo veiksmų su Seimo Užsienio reikalų komitetu.

Budrys nebeištvėrė: atsakymas buvo negailestingas

Išgirdęs tokius pareiškimus, užsienio reikalų ministras neslėpė emocijų.

K. Budrys pabrėžė, kad kaltinimai nelojalumu savo valstybei yra vieni skaudžiausių, kokius gali išgirsti valstybės pareigūnas.

„Tai yra tiesiog šlykštu, kas iš jūsų lūpų sklinda“, – parlamentarui atkirto ministras.

K. Budrys kategoriškai atmetė įtarimus, kad Lietuva esą vykdo Kinijos nurodymus. Pasak jo, užsienio politikos sprendimai priimami vadovaujantis nacionaliniais interesais, tarptautinės teisės principais ir Lietuvos suverenitetu.

Ministras akcentavo, kad diplomatinis bendravimas su kitomis valstybėmis savaime nereiškia politinės draugystės ar pritarimo jų vykdomai politikai.

Konflikto centre – vos vienas pavadinimas

Didžiausią politinę audrą sukėlė Vilniuje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimas.

Ji buvo atidaryta 2021 metais, kai Lietuvos Vyriausybei vadovavo Ingrida Šimonytė, o užsienio reikalų ministro pareigas ėjo Gabrielius Landsbergis.

Toks Lietuvos sprendimas sukėlė itin neigiamą Pekino reakciją. Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo lygį ir ėmėsi ekonominio spaudimo Lietuvai.

Daugelyje Europos valstybių panašios atstovybės veikia naudodamos Taipėjaus, o ne Taivano pavadinimą.

Būtent galimybė pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimą dabar tapo vienu jautriausių Lietuvos užsienio politikos klausimų.

Kasčiūnas įžvelgia pavojingą scenarijų

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat negailėjo kritikos dabartinei Lietuvos diplomatijos vadovybei.

Politikas abejojo, ar Lietuva, padariusi nuolaidų dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo, sulauktų konkrečių atsakomųjų veiksmų iš Kinijos.

Jo vertinimu, egzistuoja rizika, kad Lietuva pakeistų atstovybės pavadinimą, tačiau Pekinas vis tiek neatkurtų visaverčių diplomatinių santykių.

L. Kasčiūnas taip pat kėlė klausimą, ar prieš pradedant šias iniciatyvas Lietuva turėjo pakankamai aiškių garantijų dėl galimo rezultato.

K. Budrys savo ruožtu pabrėžė, kad kol kas galutiniai sprendimai nėra priimti, o diplomatiniai pokalbiai tebevyksta.

Paaiškėjo, kokį pasiūlymą gavo Taivanas

Dar rugsėjo mėnesį Lietuvos diplomatai Taivano atstovams pateikė dokumentą, kuriame buvo išdėstyti galimi tolesnio bendradarbiavimo žingsniai.

Tarp jų buvo numatyta galimybė pakeisti atstovybės pavadinimą, stiprinti ekonominius ryšius, sudaryti investicijoms palankesnes sąlygas ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Taip pat svarstyta specialaus pasiuntinio Taivano klausimams pareigybė Užsienio reikalų ministerijoje.

Šios aplinkybės sukėlė papildomų klausimų dėl Lietuvos diplomatijos pasirinktos strategijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau patvirtino, kad apie pokalbius su Taivano atstovais buvo informuotas.

Budrys priminė ankstesnės valdžios sprendimus

Ministras atkreipė dėmesį, kad diplomatinių santykių su Kinija normalizavimas nėra vien dabartinės Vyriausybės iniciatyva.

Pasak K. Budrio, siekis palaikyti pragmatiškus santykius su Pekinu buvo aktualus ir ankstesnėms Lietuvos Vyriausybėms.

Dabartinė Vyriausybė savo programoje yra numačiusi atkurti diplomatinį bendradarbiavimą su Kinija iki tokio lygio, koks įprastas kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Vis dėlto konservatoriai laikosi pozicijos, kad santykių atkūrimas neturėtų vykti Lietuvos politinių principų sąskaita.

Būtent dėl to kilo esminis nesutarimas tarp opozicijos ir užsienio reikalų ministro.

Ekonominiai pažadai taip pat kelia klausimų

Atidarant Taivaniečių atstovybę Lietuvoje buvo kalbama apie naujas investicijas, technologijų projektus ir glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą.

Ypač daug dėmesio sulaukė perspektyvos bendradarbiauti puslaidininkių technologijų srityje.

Tačiau dalis tuomet puoselėtų lūkesčių iki šiol nėra visiškai įgyvendinti.

2025 metais Lietuvos prekių eksportas į Taivaną siekė apie 36 milijonus eurų, o importas buvo kelis kartus didesnis.

Šie ekonominiai rodikliai tapo dar vienu argumentu diskusijoje apie tai, kokią užsienio politikos kryptį Lietuva turėtų pasirinkti.

Galutinis sprendimas dar nepriimtas

Kol Lietuvos politikai svaidosi itin aštriais kaltinimais, Taivaniečių atstovybės pavadinimas kol kas lieka nepakeistas.

Užsienio reikalų ministerija tęsia diplomatinius pokalbius, tačiau kada ir kokiais rezultatais jie baigsis, nėra aišku.

Lietuvai teks ieškoti sprendimo, kuris leistų apsaugoti nacionalinius interesus, išlaikyti ryšius su Taivanu ir kartu spręsti užsitęsusį diplomatinį konfliktą su Kinija.

Ketvirtadienio susirėmimas Seime parodė, kad šiuo klausimu bendrą politinę poziciją rasti bus itin sudėtinga.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.