Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Karas Ukrainoje

Pavojingas posūkis derybose dėl Ukrainos: tai gali paliesti ir Lietuvą

Tarptautinėje politikoje bręsta nerimą keliantys pokyčiai. Jungtinėms Valstijoms atnaujinus derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, ant derybų stalo atsidūrė klausimai, galintys iš esmės pakeisti visos Europos saugumo sistemą.

Aiškėja, kad derybos gali apimti ne tik Ukrainos teritorijų likimą, bet ir NATO pajėgų dislokavimą Europoje. Tokia įvykių eiga ypač neramina Baltijos valstybes.

Derybos įgauna visiškai kitą kryptį

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris siekia paspartinti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Tačiau naujausi diplomatiniai pasiūlymai apima gerokai daugiau klausimų nei karo veiksmų nutraukimas.

Pranešama, kad svarstomos galimos naujos NATO veiklos sąlygos, karinių pajėgų dislokavimas Europos teritorijoje ir ilgalaikiai saugumo susitarimai su Rusija.

Būtent tokios diskusijos kelia didžiausią nerimą rytinėms NATO narėms.

Europos valstybės ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad pirmiausia Rusija turi nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir tik tuomet galima svarstyti platesnius saugumo klausimus.

Putinas siekia kur kas daugiau nei Ukrainos teritorijų

Maskvos keliami reikalavimai rodo, kad Kremliaus ambicijos neapsiriboja Ukrainos teritorijomis.

Rusija jau ne vienus metus siekia apriboti NATO plėtrą ir Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje.

Dar 2021 metų pabaigoje, prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Kremlius reikalavo iš esmės pakeisti NATO karinių pajėgų išdėstymą Europoje.

Tokie reikalavimai tiesiogiai palietė Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir kitas rytinio Aljanso flango valstybes.

Dabar panašūs klausimai vėl iškyla tarptautinėse derybose.

Europoje baiminamasi susitarimo už jos nugaros

Europos valstybių vadovams tenka spręsti sudėtingą dilemą.

Atsisakius dalyvauti platesnėse derybose, svarbūs sprendimai galėtų būti svarstomi be jų tiesioginio dalyvavimo. Tačiau įsitraukimas į tokias diskusijas gali suteikti Maskvai galimybę kelti naujus reikalavimus.

Dalis Europos politikų perspėja, kad Rusijai negalima suteikti teisės spręsti, kaip NATO valstybės organizuoja savo gynybą.

Būtent todėl siekiama užtikrinti, kad Europos interesai būtų tinkamai atstovaujami visuose tolesniuose derybų etapuose.

Lietuva jau išsakė savo poziciją

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys anksčiau pabrėžė, kad mūsų šalis privalo būti atstovaujama derybose, galinčiose paveikti regiono saugumą.

Lietuva turi bendrą sieną tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, todėl bet kokie susitarimai dėl NATO karinio buvimo Rytų Europoje jai yra itin reikšmingi.

Ministro vertinimu, Maskvos tikslas yra ne vien Ukrainos kontrolė.

Rusija taip pat siekia susilpninti NATO, sumažinti JAV įtaką Europoje ir atkurti savo įtakos zonas.

Lietuvos pozicija išlieka aiški – pirmiausia turi būti užtikrintas Ukrainos saugumas.

Zelenskis ragina Europą nelikti nuošalyje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat aktyviai ragina Europos valstybes įsitraukti į derybas.

Kyjivui svarbu, kad galimas susitarimas dėl karo užbaigimo neapsiribotų laikinu kovų sustabdymu.

Ukraina siekia patikimų saugumo garantijų, kurios ateityje užkirstų kelią naujai Rusijos agresijai.

Vien teritorinių nuolaidų ar paliaubų, nesukuriant veiksmingų atgrasymo priemonių, ilgalaikei taikai gali nepakakti.

Berlyne – svarbus sąjungininkų susitikimas

Lapkričio 19 dieną Berlyne susitinka Ukrainos sąjungininkai.

Susitikime numatoma aptarti tolesnę karinę, finansinę ir energetinę paramą Ukrainai bei koordinuoti pozicijas prieš naujus derybų etapus.

V. Zelenskis tarp svarbiausių prioritetų įvardijo Ukrainos oro gynybos stiprinimą bei šalies energetikos infrastruktūros apsaugą.

Susitikimas vyksta netrukus po D. Trumpo, Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo derybų Šendžene.

Kas laukia Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių?

Didžiausią nerimą Baltijos šalims kelia galimybė, kad derybose būtų svarstomi NATO karinio buvimo apribojimai.

Sąjungininkų pajėgos Lietuvoje yra svarbi Rusijos atgrasymo priemonė.

Bet kokie susitarimai, silpninantys šiuos pajėgumus, galėtų turėti reikšmingų pasekmių viso regiono saugumui.

Vis dėlto kol kas nėra paskelbta apie jokį susitarimą, kuriuo būtų numatytas NATO pajėgų išvedimas iš Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių.

Derybos tęsiasi, o galutiniai jų rezultatai lieka neaiškūs.

Aišku viena – šiandien sprendžiamas ne tik Ukrainos likimas. Tolesnė diplomatinių derybų eiga gali nulemti, kaip atrodys visos Europos saugumo sistema ateinančiais dešimtmečiais.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.