Aidas Užkuraitis
Lietuvos jaunuolių ateityje gali laukti vienas didžiausių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Seime įregistruotas siūlymas iš esmės pakeisti privalomosios karo tarnybos tvarką – atsisakyti dabartinės atrankos ir į kariuomenę šaukti beveik visus tinkamus vaikinus. Pokyčiai paliestų tūkstančius šeimų, o jų įsigaliojimo data jau įvardyta. Tačiau paaiškėjo ir svarbi detalė: ne visiems tektų devynis mėnesius praleisti kareivinėse.
Siūlo atsisakyti dabartinės sistemos
Antradienį, spalio 27 dieną, Seime įregistruotos įstatymų pataisos, kurios iš esmės pakeistų Lietuvos karo prievolės sistemą.
Iniciatyvos autorius – opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Projektus kartu su juo pateikė didžioji dalis konservatorių frakcijos narių.
Pagrindinis siūlymas – nuo 2030 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą.
Tai reikštų, kad dabartinė atrankos sistema, kai iš metinio karo prievolininkų sąrašo pašaukiama tik dalis jaunuolių, būtų pakeista gerokai platesne prievole.
Pagal siūlomą tvarką į tarnybą turėtų būti šaukiami visi į metinį sąrašą įtraukti karo prievolininkai, kuriems netaikomos įstatyme numatytos išimtys ar individualus tarnybos atidėjimas.
Tačiau svarbiausia tai, kad šis pakeitimas kol kas nėra priimtas įstatymas. Tai Seime registruotas politinis siūlymas, dėl kurio dar turės būti diskutuojama ir balsuojama.
Skaičiai atskleidžia pokyčio mastą
Norint suprasti, kokio dydžio reformą siūlo konservatoriai, pakanka pažvelgti į dabartinius skaičius.
2026 metų sausį sudarytame karo prievolininkų sąraše buvo 42 556 jaunuoliai.
Tačiau šiais metais planuota į tarnybą pašaukti apie 5 tūkstančius asmenų.
Taigi į sąrašą įtrauktų žmonių skaičius yra daug didesnis nei faktiškai planuojamų pašaukti karių.
Konservatorių siūlymas šią sistemą pakeistų iš esmės.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visi 42 tūkstančiai jaunuolių automatiškai patektų į kareivines. Daliai jų galiotų išimtys, o pati tarnyba galėtų būti organizuojama skirtingais būdais.
Būtent ši aplinkybė yra viena svarbiausių naujosios iniciatyvos dalių.
Ne visiems reikėtų gyventi kareivinėse
L. Kasčiūnas teigia, kad šiuolaikinė kariuomenė turi keistis kartu su technologijomis.
Pasak jo, nauji gynybos poreikiai reikalauja kitokio požiūrio į jaunuolių rengimą.
Kaip vieną iš pavyzdžių politikas įvardijo bepiločių orlaivių operatorių rengimą.
Jo teigimu, tokioms specialybėms gali reikėti kitokio pasirengimo nei tradiciniams kariuomenės daliniams.
Todėl siūloma svarstyti lankstesnius tarnybos modelius, kurie leistų žmonėms įgyti valstybei reikalingų įgūdžių.
Tai galėtų reikšti, kad dalis karo prievolininkų būtų rengiami pagal specializuotas programas.
Vis dėlto konkreti tokių programų struktūra, jų trukmė ir įgyvendinimo sąlygos dar nėra galutinai nustatytos.
O kas lauktų merginų?
Vienas dažniausiai visuomenei kylančių klausimų – ar visuotinė karo prievolė būtų taikoma ir merginoms?
Pagal spalio 27 dieną pateiktą konservatorių projektą privalomas šaukimas būtų taikomas vaikinams.
Merginoms ir toliau būtų palikta galimybė karinę tarnybą rinktis savanoriškai.
Taip pat išliktų įstatymuose numatytos alternatyviosios tarnybos nuostatos.
Vadinasi, siūlomas visuotinis šaukimas nereiškia, kad kiekvienas Lietuvos jaunuolis, nepriklausomai nuo lyties, privalėtų atlikti tokią pačią tarnybą.
Kas nutiktų planuojantiems studijas?
Šis klausimas ypač aktualus abiturientams ir jų tėvams.
Nuo 2026 metų Lietuvoje jau galioja atnaujinta karo prievolės tvarka, pagal kurią prioritetas teikiamas jaunuoliams, baigusiems mokyklą.
Įprastai į tarnybą šaukiami 18–21 metų vaikinai, kol jiems sukanka 22 metai.
Svarbu tai, kad vien įstojimas į aukštąją mokyklą po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą savaime nesuteikia teisės atidėti tarnybos.
Naujuoju konservatorių siūlymu būtų žengtas dar vienas žingsnis – siekiama, kad tarnybą atliktų ne tik atrinkta dalis, bet visi tinkami karo prievolininkai.
Vis dėlto numatytos ir išimtys.
Pagal pateiktą projektą individualaus atidėjimo galimybės išliktų. Atskirai būtų vertinami ir paskutiniame kurse tam tikras kariuomenei reikalingas profesijas įgyjantys asmenys.
Tai reiškia, kad konkreti kiekvieno jaunuolio situacija priklausytų nuo galiojančių teisės aktų ir individualių aplinkybių.
Kiek laiko tektų tarnauti?
Šiuo metu standartinė privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė Lietuvoje yra devyni mėnesiai.
Tačiau nuo 2026 metų sistema tapo lankstesnė.
Atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir asmens kvalifikaciją, tam tikrais atvejais numatytos ir trumpesnės tarnybos formos.
Konservatorių siūloma visuotinė sistema galėtų dar labiau išplėsti skirtingus rengimo būdus.
L. Kasčiūno teigimu, nebūtina visų karo prievolininkų rengti pagal vienodą modelį.
Tačiau kol kas nėra galutinio sprendimo, kokią tarnybą atliktų skirtingų gebėjimų ir specialybių jaunuoliai, jeigu įstatymas būtų priimtas.
Kiek tai kainuotų valstybei?
Dar vienas svarbus klausimas – finansavimas.
Jeigu Lietuva nuspręstų kasmet rengti gerokai daugiau karo prievolininkų, reikėtų papildomų instruktorių, mokymo infrastruktūros, aprūpinimo ir kitų išteklių.
Tai reikštų papildomus valstybės biudžeto įsipareigojimus.
L. Kasčiūnas pripažįsta, kad pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl būsimos sistemos modelio, o tik tuomet tiksliai įvertinti jos kainą.
Politiko teigimu, svarbiausia nustatyti aiškią reformos kryptį ir datą.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad paaiškėjus, jog iki 2030 metų nebus spėta tinkamai pasirengti, pereinamasis laikotarpis galėtų būti pratęstas.
Taigi net ir priėmus siūlomas pataisas reformos įgyvendinimas priklausytų nuo realaus kariuomenės pasirengimo.
Kariuomenės vadovybė turi savo tikslą
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra įvardijęs tikslą iki 2030 metų išplėsti rengiamų karo prievolininkų skaičių.
Jo teigimu, siekiama per įvairias tarnybos formas kasmet parengti maždaug 7–8 tūkstančius žmonių.
Tai būtų daugiau nei 2026 metais numatyti 5 tūkstančiai, tačiau gerokai mažiau už visų į metinį sąrašą įtrauktų asmenų skaičių.
Todėl konservatorių pateiktas projektas iškelia klausimą, kokio masto visuotinį šaukimą Lietuva iš tiesų pajėgtų įgyvendinti.
Vien politinio sprendimo neužtektų – reikėtų ir tinkamai parengtos sistemos.
Kodėl apie tai kalbama būtent dabar?
Diskusijos dėl visuotinio šaukimo Lietuvoje vyksta jau ne vienus metus.
Rusijos karas prieš Ukrainą sustiprino dėmesį valstybės gynybai, kariuomenės rezervui ir visuomenės pasirengimui galimoms krizėms.
Visuotinio šaukimo šalininkai teigia, kad platesnis karinis rengimas padėtų sukurti didesnį parengtų piliečių rezervą.
Kita vertus, tokia reforma kelia klausimų dėl jos poveikio jaunų žmonių studijoms, profesiniams planams, valstybės finansams ir kariuomenės infrastruktūrai.
Būtent šiuos klausimus turės įvertinti politikai svarstydami pateiktus įstatymų projektus.
Ar visi vaikinai jau privalės tarnauti?
Kol kas – ne.
Spalio 27 dieną pateiktas pasiūlymas dar turi pereiti teisėkūros procesą.
Seime vyks diskusijos, gali būti siūlomos pataisos, o galutinis sprendimas priklausys nuo parlamentarų balsavimo.
Jeigu konservatorių iniciatyvai būtų pritarta, nauja sistema turėtų įsigalioti nuo 2030 metų sausio 1 dienos.
Iki tol Lietuvoje galioja dabartinė karo prievolės tvarka.
Svarbiausia žinia tėvams ir jaunuoliams – visuotinis šaukimas dar neįvestas, tačiau Seime jau pateiktas konkretus planas, kuris ateityje galėtų iš esmės pakeisti gyvenimą baigus mokyklą.
Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje privalomąją karo tarnybą turėtų atlikti visi tinkami vaikinai, ar geriau išlaikyti atrankos sistemą?
