Aidas Užkuraitis
Giliai Rusijos Uralo kalnuose, toli nuo Maskvos, yra vieta, dešimtmečius kelianti klausimų Vakarų žvalgybai. Po milžinišku kalnų masyvu, kaip manoma, įrengtas vienas slapčiausių Rusijos požeminių kompleksų. Jo paskirtis gali būti kur kas svarbesnė nei paprasto karinio bunkerio – kilus didžiulei krizei, čia galėtų persikelti aukščiausia šalies vadovybė. Tačiau tai, kas iš tiesų slypi po kalnu, iki šiol nėra iki galo atskleista.
Pietų Urale, Baškirijos Respublikoje, stūkso Jamantau kalnas. Iš pirmo žvilgsnio tai įprastas kalnų masyvas, apsuptas miškų ir atokių gyvenviečių.
Tačiau šios vietovės istorija jau daugelį metų domina karinius analitikus, žvalgybos specialistus ir žurnalistus.
Priežastis – pranešimai apie didžiulį požeminį objektą, kurio tikroji paskirtis slepiama nuo visuomenės.
Paslaptis, kurią JAV pastebėjo dar prieš 30 metų
Apie neįprastus statybos darbus Jamantau kalno apylinkėse Vakarų žiniasklaida plačiau pranešė dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
1996 metais buvo skelbiama, kad Rusija Pietų Urale stato didžiulį požeminį kompleksą, kurio mastas kelia klausimų dėl tikrosios paskirties.
Tuomet pasirodė pranešimų, kad projektas galėtų būti skirtas aukščiausiai Rusijos politinei ir karinei vadovybei apsaugoti ekstremalios situacijos atveju.
Viešojoje erdvėje net prigijo neoficialus pavadinimas – Rusijos „atsarginė sostinė“.
Tačiau šis apibūdinimas nėra oficialiai patvirtintas objekto statusas.
Rusijos valdžia niekada nepateikė išsamios viešos informacijos, kuri leistų patikimai nustatyti visą požeminio komplekso paskirtį.
Milžiniškos sumos ir tūkstančiai darbininkų
Istoriniuose pranešimuose buvo minimi įspūdingi statybos mastai.
Teigta, kad projekte galėjo dirbti dešimtys tūkstančių žmonių, o jo kaina galėjo siekti dešimtis milijardų JAV dolerių.
Kai kuriuose vertinimuose minima net 40 milijardų dolerių suma.
Vis dėlto šie skaičiai nėra patvirtinta galutinė projekto sąmata.
Dalis informacijos remiasi prieš kelis dešimtmečius paskelbtais vertinimais, todėl jos nereikėtų laikyti tiksliais dabartiniais duomenimis.
Taip pat nėra patikimai patvirtinta, kiek žmonių požeminis kompleksas galėtų sutalpinti.
Nepaisant to, ilgalaikis susidomėjimas šia vietove rodo, kad objektas laikomas strategiškai reikšmingu.
Kodėl pasirinktas būtent šis kalnas?
Jamantau yra aukščiausia Pietų Uralo viršukalnė, siekianti maždaug 1 640 metrų virš jūros lygio.
Kalno vieta atokiau nuo didžiųjų miestų ir jo geologinės savybės gali būti svarbios planuojant apsaugotą požeminę infrastruktūrą.
Tokie objektai paprastai siejami su poreikiu išsaugoti valstybės valdymo ir ryšių funkcijas net ekstremaliomis aplinkybėmis.
Netoli Jamantau yra uždaras Mežgorjės miestas, kurio statusas taip pat prisideda prie paslaptingos vietovės reputacijos.
Tačiau vien geografinė padėtis ir ribojamas patekimas neatskleidžia, kokia konkreti įranga įrengta kalno viduje.
Ar čia iš tiesų galėtų slėptis Vladimiras Putinas?
Viena labiausiai paplitusių teorijų – Jamantau kompleksas galėtų būti naudojamas Rusijos prezidentui ir kitiems aukščiausiems pareigūnams apsaugoti didelio masto konflikto atveju.
Tokiu scenarijumi požeminis objektas galėtų veikti kaip rezervinis valstybės valdymo centras.
Vis dėlto viešai nėra patvirtinta, kad Vladimiras Putinas būtų pasirinkęs būtent šį bunkerį asmeniniam prieglobsčiui.
Taip pat nėra patikimų duomenų, kad jis šiuo metu ten lankytųsi ar kad kompleksas būtų nuolat parengtas priimti visą Rusijos vadovybę.
Todėl teiginiai apie asmeninį Putino bunkerį turi būti vertinami atsargiai.
Dar viena paslaptis – „Mirusios rankos“ sistema
Kalbant apie slaptus Uralo objektus, dažnai minima ir Rusijos branduolinių pajėgų atsakomojo smūgio valdymo sistema „Perimetr“, Vakaruose žinoma kaip „Mirusi ranka“.
Ši Šaltojo karo laikais sukurta sistema buvo skirta užtikrinti, kad Rusijos strateginės pajėgos galėtų gauti atsakomojo smūgio įsakymus net sutrikus įprastiems vadovavimo ryšiams.
Tačiau čia svarbu atskirti du skirtingus Uralo kalnų objektus.
Jamantau kalnas siejamas su spėjimais apie rezervinį valstybės valdymo kompleksą.
Tuo tarpu 2026 metų rugsėjį paskelbtame tarptautiniame žurnalistiniame tyrime daugiausia dėmesio skirta kitam objektui – Kosvinskij Kameno kalne esančiam kompleksui, vadinamam „Objektu Nr. 1335“.
Tyrimo autoriai pateikė duomenų apie šio komplekso modernizavimą ir galimas sąsajas su „Perimetr“ sistema.
Todėl būtų netikslu be papildomų įrodymų tvirtinti, kad Jamantau bunkeris ir „Mirusi ranka“ yra vienas ir tas pats objektas.
Nauji tyrimai atskleidė, kad Rusija toliau investuoja į požeminius kompleksus
2026 metų rugsėjį paviešintas tarptautinis žurnalistinis tyrimas atkreipė dėmesį į didelio masto darbus Kosvinskij Kameno kalne.
Žurnalistai analizavo viešuosius pirkimus, palydovines nuotraukas ir su Rusijos strateginėmis pajėgomis susijusią informaciją.
Jų surinkti duomenys leidžia manyti, kad Rusija modernizavo svarbią požeminę karinio vadovavimo infrastruktūrą.
Tyrime taip pat aptarti Rusijos kariškių pasisakymai, rodantys, kad modernizuota sistema galėjo būti pradėta naudoti dar 2023 metais.
Vis dėlto nepriklausomai patikrinti visų tokių slaptų objektų techninės būklės ir realių galimybių neįmanoma.
Tai, kad Rusija investuoja į apsaugotą vadovavimo infrastruktūrą, savaime nereiškia, jog artimiausiu metu planuojamas branduolinis konfliktas.
Kodėl ši paslaptis vėl kelia tiek klausimų?
Rusijos karas prieš Ukrainą, santykių su NATO įtampa ir nuolat pasikartojantys pareiškimai apie branduolinį arsenalą atgaivino susidomėjimą slaptais Rusijos kariniais objektais.
Tokiose aplinkybėse požeminiai vadovavimo centrai tampa ne tik karinės infrastruktūros, bet ir geopolitinių diskusijų dalimi.
Vis dėlto svarbu atskirti patvirtintus faktus nuo dešimtmečius sklandančių teorijų.
Jamantau kalno apylinkėse vykdyti didelio masto darbai jau seniai domina Vakarų analitikus. Tačiau tiksli komplekso paskirtis, jo dabartinė būklė ir galimybės nėra viešai patvirtintos.
Didžiausia Jamantau paslaptis lieka ne tai, ar Rusija turi apsaugotų požeminių objektų, o tai, kokį vaidmenį būtent šis kalnas atliktų ekstremalios krizės atveju. Atsakymą žino tik nedidelis su projektu susijusių žmonių ratas.
