Aidas Užkuraitis
Į karo niokojamą Ukrainą padėti žmonėms išvykusi žinoma verslininkė ir nuomonės formuotoja Simona Šernė patyrė akimirką, kurios, kaip pati pripažįsta, ilgai nepamirš. Vėlų vakarą važiuojant iš pavojingos teritorijos ant jos automobilio užvirto stulpas. Moteris pasakoja, kad tuo metu visos mintys sukosi tik apie Lietuvoje laukiančius vaikus.
Kelionė, turėjusi būti prasminga humanitarinės pagalbos misija, netikėtai tapo ir asmeniniu išbandymu. S. Šernė savo akimis išvydo karo padarinius, susitiko su kariais bei medikais, o vėliau pati atsidūrė situacijoje, kai teko baimintis dėl saugumo.
Lemtinga akimirka kelyje: viskas įvyko žaibiškai
Pavojingiausias incidentas įvyko vėlai vakare, kai humanitarinės misijos dalyviai išvažiavo iš Iziumo miesto.
Pasak S. Šernės, ant automobilio netikėtai užvirto medinis stulpas. Tuo metu keliautojai suprato, kad dronas galėjo atsitrenkti į apsauginį tinklą ir dėl to nuversti jo atramą.
Viskas vyko taip greitai, kad nebuvo laiko išsamiai įvertinti situacijos.
Moteris pabrėžė nežinanti, ar dronas buvo nukreiptas būtent į jų automobilį.
Nepaisant pavojingo incidento, misijos dalyviai nesustojo ir tęsė kelionę.
Būtent šį įvykį S. Šernė įvardijo kaip baisiausią visos kelionės akimirką.
Tą akimirką galvojo tik apie vaikus
Po pavojingo nutikimo moteris atvirai prabilo apie išgyventą baimę.
Anot jos, tokiose situacijose ypač aiškiai supranti, koks trapus gali būti žmogaus gyvenimas.
Didžiausią nerimą jai kėlė ne mintys apie save, o namuose laukiančius vaikus.
S. Šernė pasakojo, kad tą akimirką svarbiausia buvo sugrįžti pas juos.
Ši patirtis privertė dar stipriau susimąstyti apie dalykus, kuriuos gyvendami saugioje aplinkoje dažnai laikome savaime suprantamais.
Net viešbutyje nebuvo saugu
Pavojus moterį lydėjo ne tik keliaujant automobiliu.
S. Šernė atskleidė, kad Ukrainoje teko slėptis ir nuo dronų atakų. Net apsistojus viešbutyje nebuvo galima jaustis visiškai saugiai.
Oro pavojaus sirenos skambėdavo įvairiu paros metu, įskaitant naktį.
Verslininkei ypač stiprų įspūdį paliko suvokimas, kad jai ši patirtis yra laikina, o Ukrainos gyventojai tokiomis sąlygomis gyvena jau ne vienus metus.
Ji taip pat lankėsi pafrontės teritorijose, kur matė apgadintus pastatus ir girdėjo vietos žmonių pasakojimus apie nuolatines atakas.
Į Ukrainą išvyko ne pramogauti
Spalio 18 dieną S. Šernė prisijungė prie humanitarinės pagalbos misijos, kurią organizavo asociacija „Šešios AM“ kartu su partneriais.
Į Ukrainą išvyko 16 savanorių, keliavusių septyniais automobiliais.
Kelionės tikslas buvo pristatyti būtiniausią pagalbą Ukrainos kariams, medicinos įstaigoms, vaikų globos namams ir karo veteranams.
Organizatorių skaičiavimu, šios misijos metu gabentos paramos vertė viršijo 200 tūkstančių eurų.
Tarp reikalingų daiktų buvo medicinos priemonės, maistas, generatoriai, transporto priemonės ir kita pagal konkrečius poreikius surinkta įranga.
S. Šernė aiškino norėjusi ne tik prisidėti prie pagalbos, bet ir savo auditorijai parodyti tikrąją karo realybę.
Vienas susitikimas sukrėtė ypač stipriai
Viešėdama Ukrainoje verslininkė susitiko su vietos gyventojais, kariais ir medikais.
Vienas labiausiai įsiminusių pokalbių įvyko Iziume.
Ten vienos įstaigos vadovas pasakojo apie kasdien atvežamus per Rusijos atakas nukentėjusius civilius ir skaudžias netektis.
Moteriai buvo sunku klausytis tokių istorijų, nes už kiekvieno pasakojimo slypi tikri žmonės, jų šeimos ir sugriauti gyvenimai.
Ne mažiau ją sukrėtė vietinių gyventojų reakcija į oro pavojaus signalus. Tai, kas atvykėliams atrodo neįprasta ir baugu, Ukrainoje tapo kasdienybės dalimi.
Po visko priėmė svarbų sprendimą
Nepaisant išgyvento pavojaus, S. Šernė neketina atsisakyti pagalbos Ukrainai.
Ji teigė turinti planų toliau prisidėti prie humanitarinių iniciatyvų Lietuvoje ir neatmetanti galimybės ateityje dar kartą vykti į Ukrainą.
Vis dėlto verslininkė pabrėžė, kad norint padėti nebūtina pačiam keliauti į karo niokojamą šalį.
Prie paramos galima prisidėti įvairiais būdais, atsižvelgiant į savo galimybes.
Po šios kelionės S. Šernė sako dar labiau vertinanti galimybę saugiai užmigti, planuoti rytojų ir žinoti, kad artimiesiems niekas negresia.
Pavojingas incidentas kelyje baigėsi laimingai, tačiau moteriai jis tapo skaudžiu priminimu, kokiomis sąlygomis kasdien gyvena tūkstančiai ukrainiečių.
