Mergaitės gyvybę nusinešė nelaimė kelyje: vairuotojo paaiškinimai pribloškė – kaltę vertė pačiam vaikui

Mažametės mergaitės gyvybę nusinešusi eismo nelaimė sulaukė galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Dėl vaiko žūties nuteistas vairuotojas siekė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir nutraukti baudžiamąją bylą. Jo gynyba tvirtino, kad nelaimės esą nebuvo įmanoma išvengti, o pagrindinė jos priežastis buvo pačios mergaitės elgesys. Tačiau teismas šiems argumentams nepritarė.

Tragedija, po kurios prasidėjo ilga teisinė kova

Eismo nelaimė, per kurią žuvo mažametė pėsčioji, virto ilgai nagrinėta baudžiamąja byla.

Vairuotojas, teismo medžiagoje įvardijamas pakeistu Vytauto vardu, buvo pripažintas kaltu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio mirtinas pasekmes.

Bylą išnagrinėję teismai nustatė pagrindą taikyti vyrui baudžiamąją atsakomybę.

Tačiau pats vairuotojas su tokiu vertinimu nesutiko.

Jo gynyba siekė įrodyti, kad nelaimės priežastys buvo nustatytos netinkamai, o vairuotojas neturėjo realios galimybės išvengti susidūrimo.

Ši pozicija tapo svarbiausia tolesnio teisminio ginčo dalimi.

Vairuotojo gynyba kaltino mergaitės elgesį

Vienas labiausiai dėmesį patraukusių argumentų buvo susijęs su mažametės veiksmais kelyje.

Gynyba tvirtino, kad vairuotojas nepažeidė nei Kelių eismo taisyklių, nei automobilio eksploatavimo reikalavimų.

Jos teigimu, susidūrimas buvęs neišvengiamas.

Taip pat buvo aiškinama, kad mergaitė turėjo eiti kelkraščiu ir laikytis pėstiesiems nustatytų taisyklių.

Gynėjo pozicija buvo tokia: jeigu vaikas būtų elgęsis kitaip, nelaimė nebūtų įvykusi.

Tačiau tai buvo gynybos argumentai, o ne teismo patvirtinta išvada apie pagrindinę tragedijos priežastį.

Du teismai priėmė vairuotojui nepalankius sprendimus

2025 metų balandžio 3 dieną Telšių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Vairuotojo gynyba su juo nesutiko ir kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą.

Tačiau 2026 metų kovo 31 dieną Šiaulių apygardos teismas pirmosios instancijos nuosprendį paliko galioti.

Po šio sprendimo buvo mėginta bylą perkelti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Gynėjas prašė panaikinti abu ankstesnius teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaip alternatyva buvo siūloma grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ginčijo ekspertų išvadas

Kasaciniame skunde didelis dėmesys buvo skirtas eismo įvykio aplinkybių vertinimui.

Gynyba teigė, kad teismai nepakankamai atsižvelgė į kai kuriuos specialistų paaiškinimus, ekspertizių duomenis ir įvykio vietoje atliktus matavimus.

Buvo ginčijamas priežastinis ryšys tarp vairuotojo veiksmų ir mergaitės žūties.

Taip pat tvirtinta, kad teismai nepakankamai išsamiai atsakė į vairuotojui svarbius argumentus.

Gynyba siekė, kad įrodymai būtų įvertinti kitaip ir būtų padaryta išvada, jog vairuotojas už nelaimę neturėtų atsakyti baudžiamąja tvarka.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad dauguma šių klausimų jau buvo nagrinėti ankstesnėje proceso stadijoje.

Aukščiausiasis Teismas pasakė galutinį žodį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija atsisakė priimti vairuotojo kasacinį skundą.

Teisėjai pažymėjo, kad kasacinis procesas nėra skirtas iš naujo vertinti visus įrodymus ar pakartotinai nustatyti faktines eismo įvykio aplinkybes.

Aukščiausiasis Teismas pirmiausia tikrina, ar žemesni teismai tinkamai taikė teisę.

Šiuo atveju skunde, teismo vertinimu, nebuvo pateikta pakankamų teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pradėti kasacinį nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs svarbiausius gynybos argumentus.

Todėl kasacinis skundas buvo grąžintas jo pateikėjui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kodėl šis sprendimas svarbus?

Ši byla atskleidžia svarbų teisinį principą: vien nesutikimo su ekspertų išvadomis ar teismo nustatytomis aplinkybėmis nepakanka, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas imtųsi iš naujo nagrinėti bylą.

Kasaciniame skunde būtina pagrįsti konkrečius teisės taikymo ar esminius proceso pažeidimus.

Nagrinėtu atveju gynyba daugiausia siekė kitokio jau įvertintų faktų aiškinimo.

Teismas nusprendė, kad toks argumentavimas nesudaro pagrindo priimti kasacinį skundą.

Kartu ši byla primena, kokia didelė atsakomybė tenka transporto priemonių vairuotojams, ypač ten, kur gali būti vaikų.

Net viena eismo nelaimė gali negrįžtamai pakeisti šeimos gyvenimą ir tapti ilgus metus trunkančių teisinių procesų priežastimi.

Skaudžios tragedijos atomazga

Mažametės mergaitės žūtis paliko skaudžias pasekmes jos artimiesiems.

Nors vairuotojas ir jo gynyba siekė įrodyti, kad atsakomybė buvo nustatyta netinkamai, ankstesnių teismų sprendimai liko galioti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, todėl mėginimas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo sėkmingas.

Svarbu: 2026 metų spalį paskelbta žinia yra apie teisinę anksčiau įvykusios nelaimės atomazgą, o ne apie naują mergaitės žūtį Lietuvos keliuose.