Aidas Užkuraitis
Tūkstančiai Lietuvos gyventojų gali būti neatsiėmę jiems priklausančių pinigų. Skelbiama, kad neišmokėtų ligos išmokų suma siekia net 4,3 mln. eurų, o dalis žmonių nė nežino, kad turi pateikti prašymą. Kai kuriems gali priklausyti vidutiniškai apie 127 eurus, tačiau išmokos dydis kiekvienu atveju skiriasi. Dar svarbiau – delsiant galima praleisti terminą, per kurį šių pinigų galima pareikalauti.
Pinigai priklauso, tačiau žmonės jų neatsiima
Susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą, dauguma dirbančių gyventojų tikisi, kad priklausanti ligos išmoka bus pervesta automatiškai.
Tačiau taip nutinka ne visada.
Nors gydytojas elektroninėje sistemoje užregistruoja nedarbingumą, tai dar nereiškia, kad žmogus jau pateikė prašymą gauti ligos išmoką.
Būtent dėl šios priežasties dalis gyventojų lieka be pinigų, kurie jiems galėtų priklausyti.
Viešai skelbiamais duomenimis, dėl galimų ligos išmokų nesikreipė apie 34 tūkstančiai gyventojų. Bendra suma siekia maždaug 4,3 mln. eurų.
Tai reiškia, kad daugybė žmonių gali būti pamiršę vieną svarbų formalumą.
Vienam žmogui – apie 127 eurus, bet gali būti ir daugiau
Padalijus 4,3 mln. eurų iš maždaug 34 tūkstančių galimų gavėjų, susidaro apie 126–127 eurus vienam žmogui.
Tačiau tai tik aritmetinis vidurkis, o ne visiems nustatyta vienoda išmoka.
Tikroji suma priklauso nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nedarbingumo trukmės, turimo socialinio draudimo stažo ir kitų aplinkybių.
Vieniems gali priklausyti kelios dešimtys eurų, kitiems – gerokai daugiau.
Todėl gyventojams svarbiausia ne skelbiama vidutinė suma, o tai, ar jie patys turi teisę į neišmokėtus pinigus.
Kodėl „Sodra“ neperveda pinigų automatiškai?
Ligos išmokai gauti paprastai būtinas žmogaus pateiktas prašymas.
Gera žinia ta, kad jo nereikia pildyti po kiekvieno susirgimo.
Vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir būsimiems ligos atvejams, jei nepasikeičia aplinkybės, dėl kurių jį reikėtų atnaujinti.
Tačiau žmogus, kuris tokio prašymo niekada nepateikė, gali likti be išmokos net ir turėdamas galiojantį nedarbingumo pažymėjimą.
Ši problema ypač aktuali pirmą kartą įsidarbinusiems žmonėms ir tiems, kurie anksčiau retai sirgo.
Kartais gyventojai tiesiog nežino, kad elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ir prašymas skirti išmoką yra du skirtingi dalykai.
Kaip sužinoti, ar jums priklauso pinigai?
Patikrinti savo situaciją galima gana paprastai.
Pirmiausia reikėtų prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Joje galima peržiūrėti su nedarbingumu ir išmokomis susijusią informaciją bei pateikti prašymą skirti ligos išmoką.
Jeigu žmogus nėra tikras, ar prašymas jau pateiktas, tai galima pasitikrinti paskyroje arba kreiptis į „Sodros“ konsultantus.
Taip pat prašymą galima pateikti atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
Svarbu nurodyti teisingą banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedami pinigai.
Delsiant galima prarasti teisę į išmoką
Gyventojams ypač svarbu atkreipti dėmesį į terminus.
Dėl ligos išmokos galima kreiptis per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos.
Tai reiškia, kad seniai pasibaigusio nedarbingumo atveju teisė kreiptis dėl išmokos gali būti prarasta.
Todėl žmonėms, kurie sirgo per pastaruosius metus, tačiau pinigų negavo, verta pasitikrinti, ar visi dokumentai pateikti tinkamai.
Ypač svarbu tai padaryti, jeigu nedarbingumas truko ilgiau nei kelias dienas, o jokia išmoka iš „Sodros“ sąskaitos nepasiekė.
Kas moka už pirmąsias ligos dienas?
Ne visi gyventojai žino, kad ligos išmokos mokėjimas paprastai padalytas tarp darbdavio ir „Sodros“.
Kai darbuotojas serga pats, už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kurios sutampa su jo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys.
Nuo trečiosios ligos dienos, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas, ją moka „Sodra“.
Todėl gavus pinigus iš darbdavio dar nereiškia, kad visos priklausančios ligos išmokos jau išmokėtos.
Taip pat reikia žinoti, kad ligos išmoka priklauso ne kiekvienam asmeniui, turinčiam nedarbingumo pažymėjimą.
Svarbu būti draudžiamam ligos socialiniu draudimu ir atitikti nustatytus stažo ar kitus reikalavimus.
Kodėl problema kartojasi?
Apie neišmokėtas ligos išmokas Lietuvoje kalbama ne pirmą kartą.
Anksčiau taip pat skelbta, kad dešimtys tūkstančių žmonių nebuvo pateikę reikalingų prašymų, o neišmokėtos sumos siekė milijonus eurų.
Viena iš priežasčių – informacijos trūkumas.
Žmonės neretai mano, kad visos valstybės išmokos skiriamos automatiškai, nes gydytojai ir darbdaviai duomenis perduoda elektroniniu būdu.
Tačiau ligos išmokos atveju vis dar svarbus paties gyventojo veiksmas.
Todėl net ir nedidelė administracinė smulkmena gali lemti, kad pinigai laiku nepasieks jų gavėjo.
Ką reikėtų padaryti jau dabar?
Jeigu per pastaruosius metus turėjote nedarbingumo pažymėjimą, verta prisiminti, ar gavote ligos išmoką.
Jeigu negavote, patikrinkite savo asmeninę „Sodros“ paskyrą ir įsitikinkite, ar esate pateikę neterminuotą prašymą.
Net jei šiuo metu nesate sirgę, prašymą galima pateikti iš anksto, kad ateityje nereikėtų rūpintis papildomais formalumais.
Svarbiausia – nelaukti, kol praeis nustatytas terminas. „Sodroje“ esantys milijonai eurų primena, kad kartais norint gauti teisėtai priklausančius pinigus pakanka vieno nepateikto prašymo.
