Aidas Užkuraitis
Karas Ukrainoje gali artėti prie naujo etapo. Vis garsiau kalbama apie Ukrainos kuriamus balistinius ginklus ir galimybę ateityje pasiekti taikinius pačioje Rusijos sostinėje. Ukrainos žurnalistas Dmitrijus Gordonas pareiškė, kad būtent Maskva yra viena jautriausių Vladimiro Putino vietų. Jo teigimu, įvykiai sostinėje galėtų sukelti tokį visuomenės spaudimą, kokio Kremlius iki šiol stengėsi išvengti. Tačiau ar toks scenarijus iš tiesų įmanomas?
Kodėl visų žvilgsniai krypsta į Maskvą?
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Ukraina siekia ne tik apginti savo teritoriją, bet ir mažinti Rusijos galimybes tęsti karą.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tolimojo nuotolio ginklams ir Ukrainos savarankiškai plėtojamoms technologijoms.
Viena daugiausia diskusijų keliančių sričių – balistinių raketų kūrimas.
Tokie ginklai skiriasi nuo įprastų bepiločių orlaivių savo skrydžio savybėmis, todėl jų pasirodymas Ukrainos arsenale galėtų turėti reikšmės Rusijos oro gynybos planavimui.
Tačiau dabar diskusijos persikėlė dar toliau.
Keliamas klausimas, ar Ukraina ateityje galėtų pasiekti karinius taikinius pačioje Maskvoje.
Gordonas įvardijo tai, ko, jo manymu, labiausiai bijo Putinas
Ukrainos žurnalistas Dmitrijus Gordonas pareiškė, kad Rusijos sostinė užima išskirtinę vietą Kremliaus politinėje sistemoje.
Jo vertinimu, Maskva nėra tik administracinis centras.
Tai miestas, kuriame sutelkta didelė dalis šalies politinės ir ekonominės įtakos, o gyventojai įpratę prie gerokai patogesnio gyvenimo nei daugelyje kitų Rusijos regionų.
Gordonas svarstė, kad karui tiesiogiai paveikus sostinės kasdienybę, Maskvos visuomenė galėtų pradėti aktyviau kelti klausimus valdžiai.
Žurnalisto nuomone, toks spaudimas Kremliui galėtų būti politiškai jautresnis nei įvykiai atokesniuose Rusijos regionuose.
Vis dėlto tai yra jo politinis vertinimas, o ne patvirtinta informacija apie Rusijos vadovybės reakciją ar Ukrainos karinius planus.
Ukrainos balistinė programa kelia vis daugiau klausimų
Daugiausia neaiškumų susiję su Ukrainos kuriamų balistinių ginklų galimybėmis.
Viešojoje erdvėje pasirodo skirtingų vertinimų apie šios programos pažangą.
Vieni komentatoriai teigia, kad Ukraina jau yra pasiekusi reikšmingų rezultatų, kiti pabrėžia, kad viešai prieinamų įrodymų nepakanka patikimai įvertinti visoms sistemų galimybėms.
Svarbu atskirti technologijų kūrimą nuo jų plataus masto naudojimo.
Net sėkmingai išbandžius naują ginklą, dar reikia užtikrinti jo gamybą, patikimumą ir integraciją į gynybos pajėgas.
Todėl kalbos apie galimus būsimus smūgius Maskvai kol kas neturėtų būti suprantamos kaip patvirtintas sprendimas pradėti tokią operaciją.
Užsiminė apie šį rudenį
D. Gordonas taip pat pateikė intriguojančią užuominą apie galimą Ukrainos balistinės programos raidą.
Jis teigė turintis informacijos, susijusios su anksčiau Ukrainos prezidento viešai aptarta programa.
Žurnalistas leido suprasti, kad reikšmingų naujienų galima sulaukti dar šį rudenį.
Tačiau konkrečių techninių duomenų ar patvirtintos ginklų panaudojimo datos jis nepateikė.
Tai reiškia, kad jo pasisakymas kol kas lieka prognoze.
Nėra patvirtinta, kad Ukraina būtų priėmusi sprendimą panaudoti naujas balistines raketas prieš Maskvą artimiausiomis savaitėmis.
Ar smūgiai Rusijos sostinei galėtų pakeisti karą?
Galimas naujų tolimojo nuotolio ginklų atsiradimas turėtų ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę.
Rusijos valdžia ilgą laiką siekė palaikyti įspūdį, kad didžioji šalies teritorijos dalis gali gyventi palyginti įprastą gyvenimą, nepaisant Ukrainoje vykstančio karo.
Vis dėlto bepiločių orlaivių incidentai ir laikini oro uostų veiklos sutrikimai jau yra parodę, kad karas gali paveikti ir Rusijos sostinės kasdienybę.
Didesnis tokių incidentų mastas galėtų paskatinti naujas diskusijas dėl šalies saugumo.
Tačiau neįmanoma užtikrintai prognozuoti, kaip į tai reaguotų Rusijos visuomenė.
Vienas galimas scenarijus – didesnis nepasitenkinimas valdžia.
Kitas – dar stipresnis visuomenės telkimas aplink Kremlių, pasitelkiant saugumo ir išorinės grėsmės argumentus.
Todėl teiginys, kad smūgiai Maskvai savaime priverstų Putiną pakeisti karo politiką, būtų pernelyg supaprastintas.
Kremliui gali tekti spręsti naują problemą
Jeigu Ukraina reikšmingai išplėstų savo tolimojo nuotolio ginklų galimybes, Rusijai galėtų tekti perskirstyti dalį oro gynybos išteklių.
Didelės teritorijos apsauga nuo skirtingų tipų grėsmių yra sudėtingas uždavinys net ir daug karinių pajėgumų turinčiai valstybei.
Kita vertus, naujų ginklų atsiradimas savaime negarantuoja strateginio pranašumo.
Karo eigą lemia daugybė veiksnių: padėtis fronte, gamybos pajėgumai, tarptautinė parama, ekonominiai ištekliai ir politiniai sprendimai.
Dėl to vienos ginklų sistemos poveikio nereikėtų pervertinti.
Artimiausi mėnesiai gali parodyti daugiau
Ukrainos gynybos pramonės pažanga ir toliau sulaukia didelio tarptautinio dėmesio.
Kuo daugiau ginklų šalis pajėgs kurti ir gaminti savarankiškai, tuo mažiau kai kuriose srityse ji priklausys nuo užsienio tiekėjų.
Tačiau apie konkrečius pajėgumus galima spręsti tik iš patikimai patvirtintų duomenų.
D. Gordono pareiškimai parodė, kad Ukrainos viešojoje erdvėje vis aktyviau svarstomas galimas spaudimas Rusijos sostinei.
Kol kas tai nėra įrodymas, kad artimiausiu metu įvyks naujas karinis lūžis.
Svarbiausias klausimas lieka atviras: ar Ukrainos kuriami ginklai iš tiesų suteiks naujų galimybių pakeisti karo dinamiką, ar garsūs pareiškimai kol kas aplenkia realią technologijų pažangą? Atsakymą galės pateikti tik tolesni patvirtinti įvykiai.
